Kultūra kaip ir gyvenimas
Agnė Jakavičiutė šiuo metu laikinai eina Telšių rajono savivaldybės Luokės kultūros centro direktorės pareigas. Baigusi kultūrinės veiklos vadybos studijas Žemaitijos kolegijoje, mergina stačia galva pasinėrė į kultūrą, kur sukasi jau ne pirmus metus.
Šiandien nelengva nė vienam, taip pat ir kultūros atstovui. Etatų mažinimas, prarandami reikalingi žmonės, kiekviename žingsnyje stringa darbai, bet aš esu užkietėjusi optimistė ir galvoju, jog visos krizės turi vieną bruožą jos kažkada praeina, aišku, palikdamos vienokias ar kitokias pasekmes, kurios per laiką yra ištaisomos. Krizės žmogaus gyvenime kartais ir reikalingos, kad suvoktume, kas yra kas. Tai geras spyris pasitempti darbe, nes kai kurie yra užmigę savo darbo vietose ir to nejaučia, ramia sąžine kiekvieną mėnesį ima atlyginimą. Kultūra kaip ir gyvenimas joje yra visko: vienąkart akyse nušvinta, kitąkart reikia ir galvą nuleisti, bet niekur nuo to nepabėgsi, taip mes augame ir mokomės... kalbėjo A. Jakavičiutė.
Labiausiai jaunai kultūros darbuotojai norėtųsi, jog kultūra mūsų visuomenėje neužimtų paskutinės vietos, kad miestelių, kaimelių žmonės, galų gale ir valdžios atstovai suprastų, kad tai taip pat svarbu, kaip ir švietimas ar kitos gyvenime reikalingos sritys, kad priimtų idėjas, jas palaikytų ir jose dalyvautų. Juk kiekvienąkart nusisukus nuo grožio ir kultūros, ji ima griūti, ir atvirkščiai kiekviena kultūrinė veikla padeda suklestėti, teigė pašnekovė.
Blindos polka
Šiandien Tado Blindos vardą tikriausiai žino daugelis iš mūsų. Jis įamžintas legendose, folklore, filmuose, reklamose, popmuzikoje, literatūroje ir pan.
T. Blinda gimė Luokės parapijoje, Kinčiulių kaime, pasiturinčio valstiečio Tadeušo Blindos šeimoje. Pasakojama, jog Tadas Blinda protestavo prieš egzistavusią socialinę neteisybę, už savo paniekinimą, paprastų žmonių žeminimą keršijo dvarininkams ir caro valdininkams. Luokės miesteliui šis vardas svarbus iki šiol.
Luokės kultūros centras Blindos vardu pavadino jau septintus metus organizuojamą festivalį Blindos polka. Tai kapelų varžytuvės. Į šį renginį suvažiuoja apie 20 kolektyvų iš visos Žemaitijos. Festivalio metu skamba dainos, sukasi poros. Pirmaisiais metais Blindos polka buvo organizuojama Luokės miestelio centre, vėliau perkelta ant Šatrijos kalno. Tokią tradiciją tęsime ir toliau. Jei šventę organizuojame miestelyje, dažniausiai ten ateina tik vietiniai gyventojai. O renginys ant Šatrijos sulaukia daug svečių iš viso regiono, pasakojo laikinai Luokės kultūros centro direktorės pareigas einanti A. Jakavičiutė.
Šatrija
Luokės miestelyje gilios etnografinio ansamblio Šatrija tradicijos. Už tai luokiškiai turi būti dėkingi prieš 37 metus kolektyvą įkūrusiai Joanai Misiūnienei.
Luokėje gimusi ir augusi J. Misiūnienė subūrė nedidelį kolektyvą ir jam vadovavo apie tris dešimtmečius. Prieš keletą metų savo pareigas ji perdavė dukterėčiai Vilijai Benešienei. Šiandien ansambliui vadovauja Sofija Čegienė. Ji pasakojo, jog kolektyvo atliekamos dainos, šokiai, pasakojimai, žaidimai ir kt. yra autentiški, daugiau negu 200 metų senumo. Dabar yra paruošta įspūdinga romansų programa. Luokiškiai vieninteliai Lietuvoje gieda žemaitišką votyvą. Mūsų giedojimą jau girdėjo ne tik vietiniai, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, teigė vadovė.
Kolektyve šiuo metu yra 20 žmonių (7 vyrai, 13 moterų). Visi jie pareigingi ir kiekvieną savaitę noriai dalyvauja repeticijose, kolektyvo narius gyrė S. Čegienė.
Etnografinis ansamblis Luokės miestelį garsina ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šatrija koncertavo Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Maskvoje ir kt. Pernai luokiškiai pabuvojo Sicilijos saloje tarptautinėje folkloro šventėje Festa Della Vendemmia. Sicilijos sala mus pasitiko praūžusių liūčių kalnų nuošliaužomis, užverstomis kelių magistralėmis ir lietumi. Tačiau nuotaikos tai nesugadino. Surengėme du koncertus, o emocionaliai nusiteikusių, karšto temperamento italų audringos ovacijos įtikino, jog mūsų pasirodymas juos pradžiugino, dar ir po koncerto gatvėse netilo sveikinimai, pasakojo ansamblio narė Marytė Beleckienė.
Šatrijos vadovė džiaugiasi ilgamečiais kolektyvo nariais: Aleksu Tiliku, Adele Šimkiene, Vanda Ukaitiene, Danute Baguškiene. Neseniai į Šatrijos veiklą įsijungė puikus šokėjas Albinas Paulauskas bei aktyvūs nariai: Egidijus Benešas, Jonas Baguška, Algirdas Stankus.
Šatrijos nariai didžiulis turtas ne tik Luokės miesteliui, bet ir visai Lietuvai, sakė S. Čegienė.
Etnografinis ansamblis Šatrija su savo dainomis ir šokiais dalyvauja daugelyje miestelio renginių, tradiciškai kolektyvas buriasi per Užgavėnes ir Blindos polkos festivalį. Ansamblis nepraleidžia nė vienos Pasaulio lietuvių ir Folklorinių ansamblių dainų švenčių. Dabar Šatrija ruošia žemaitišką programą, kurią rodys Joniškyje.
Raganaitės
O kaipgi Šatrijos kalnas be raganų? Luokės miestelyje veikia Raganaičių klubas. Jį prieš septynerius metus įkūrė Lina Kasparavičienė. Dabar mergaitėms vadovauja Ingrida Jonavičienė. Raganaitės renkasi vieną kartą per savaitę, repetuoja, ruošia įvairius pasirodymus, pačios kuria savo rūbus. Turime ir savo priesaiką, kurią sakome ant Šatrijos kalno, sakė vadovė.
Raganaitės labai aktyvios: pačios siuvasi raganiškus apdarus, kuriems naudoja lininius maišus, riša šluotas. Luokiškės gamina midų ir kepa duoną, kuria vaišina svečius.
Šatrijos kalno Raganaitės dalyvauja įvairiuose renginiuose, ruošiami teatralizuoti pasirodymai, šokama. Vienas iš mūsų tradicinių renginių rugsėjį vykstanti Kalnų sąšauka. Tą dieną mes buriamės ant Šatrijos kalno, apie klubo veiklą pasakojo I. Jonavičienė.
Aurelija SERVIENĖ
Rolando MEŠKAUSKO nuotr.: A. Jakavičiutė: Kultūra kaip ir gyvenimas joje yra visko: vienąkart akyse nušvinta, kitąkart reikia ir galvą nuleisti, bet niekur nuo to nepabėgsi, taip mes augame ir mokomės... .
Etnografinis ansamblis Šatrija vienintelis Lietuvoje gieda žemaitišką votyvą.
Raganaitės labai aktyvios: pačios siuvasi raganiškus apdarus, kuriems naudoja lininius maišus, riša šluotas.
