Susitikti su Evaldu Azbukausku, pasivadinusiu SoulSonic (sielos garsas), man pasiūlė Milda Čergelytė – laisvalaikiu didžėjaujanti šiuolaikinės mados kūrėja. O jis – muzikantas, besidomintis elektronine muzika. Nors Milda ir Evaldas nėra artimi bičiuliai, juos sieja tai, kad abu domisi alternatyvomis ir elektronine muzika.

GALIMYBĖS PRIEINAMOS KIEKVIENAM
– Evaldai, kaip pradėjai kurti muziką ir kada nusprendei, kad gali savo kūrinius parodyti kitiems?
– Kai buvau keturiolikos metų, į mano rankas pakliuvo kompiuterinė programa muzikai kurti. O kūrinių rodyti kitiems niekada nebijojau. Kitose meno srityse labiau atsispindi asmeniniai išgyvenimai. O muzikoje viskas kitaip. Pavyzdžiui, būna, kad labai judrus žmogus kuria ramią muziką, arba atvirkščiai..
– Daugelis Tavo kūrinių melancholiški…
– Stilių apibūdinti sunku, nes laikui bėgant ribos tarp įvairių muzikos žanrų nyksta. Mano muzikoje atsispindi tam tikro momento išgyvenimai, dvasinė būsena, nuotaika. O įkvėpimas dažniausiai aplanko, kai esu ramus.
– Ar muzikuoji kokiais nors instrumentais?
– Jokio muzikinio išsilavinimo neturiu. Mokausi savarankiškai. Ir nors mėgstu įvairią muziką, kaip džiazas, rokas, funk, artimiausia elektronika, nes nuo jos ir pradėjo formuotis mano muzikinis skonis. Norint kurti tokią muziką nereikia ypatingos įrangos ar instrumentų. Tai bet kuriam prieinama.
– Kas Tau svarbiau: kūrybinis procesas ar rezultatas?
– Procesas svarbus, nes jis turi teikti malonumą.Vienam kūriniui kartais užtenka vos dviejų valandų. Bet man reikšmingesnis atrodo darbo rezultatas. Galimybė išgirsti užbaigtą savo muzikinį kūrinį teikia didžiulį malonumą ir pasitenkinimą.
– Kaip manai, nuo ko priklauso, ar muzikantas taps populiarus?
– Ar žmogus talentingas, galima spręsti iš to, ar jis savo menu sugeba pasiekti žmonių širdis. Apie mane kalbėti dar anksti, bet manau, kad ir man pavyks sudominti nors nedidelį muzikos mylėtojų būrį.

ALTERNATYVA IR YRA ALTERNATYVA
Milda taip pat nėra muzikos naujokė. Kurį laiką ji didžėjavo Vilniaus klubuose, keletą kartų – ir Mažeikių „Šokoladinėje“.
– Abu domitės muzika. Kaip vertinate lietuviškos muzikos lygį kitų šalių kontekste?
Milda: Lietuvoje yra puikių alternatyviosios muzikos kūrėjų, tik nereikia apie lietuvišką muziką spręsti iš to, ką matome per televiziją.
Evaldas: Aš nė neabejoju, kad pas mus yra tikrai talentingų muzikantų, bet manau, jog Lietuva per maža, kad galėtume apie ją kalbėti kitų šalių kontekste.
– Milda, užsiminei apie televiziją. Ar nereikėtų lietuviškai televizijai kurti daugiau edukacinių, meno laidų, kad žiūrovai galėtų lavinti savo muzikinį skonį? O gal alternatyviosios muzikos ieškoti reikia individualiai?
Milda: Tokios muzikos televizijoje niekada ir nebus. Nors anksčiau per MTV dar galėdavome išgirsti alternatyvesnės muzikos. Žmonės galėdavo sužinoti apie jiems negirdėtus atlikėjus, imdavo jais domėtis patys. Pavyzdžiui, lietuvių grupė „Metal on metal“ arba „Fusedmarc“. Tokios muzikos per radiją tikrai neišgirsi, todėl svarbu alternatyvų ieškoti pačiam.

REIKIA DOMĖTIS VISKUO
– Kaip manote, ar kuriančiam žmogui užtenka išmanyti tik savo meno sritį?
Milda: Manau, kad kūrėjas privalo domėtis kuo daugiau meno sričių. Menininkas turi būti išprusęs, nes tai, ką jis pamato, išgirsta ir „suvirškina“, daro įtaką jo paties kūrybai ir intelektui.
Evaldas: Aš taip pat manau, kad domėjimasis bet kokiu menu padeda kūrybai. Taip lengviau mokytis išreikšti save. Be muzikos, dar mėgstu piešti. Domiuosi literatūra. Labiausiai mėgstu rašyti apie kasdienybę, kurioje stengiuosi surasti kokią nors reikšmę.
– Šiais laikais kuriančių žmonių labai daug, bet kaip atskirti, kuris iš jų tikras menininkas, o kuris tik „amatininkas“?
Milda: „Amatininkai“ kuria pagal štampus. Jų darbuose mažai autentiškumo. Pavyzdžiui, tik perdainuojantys dainas muzikos atlikėjai nėra menininkai, nes menininkas privalo kurti pats.
Evaldas: Man atrodo, kad anksčiau ar vėliau išryškėja, kas yra tikras kūrėjas, o kam už kūrybą svarbesnis pelnas. Nesakau, kad pats nepasinaudočiau galimybe užsidirbti. Gerai, jei galima gyventi dirbant malonų darbą. Man smagu, kai esu kviečiamas kur nors pagroti.
– O kur jau esi muzikavęs?
– Įvairiuose elektroninės muzikos vakarėliuose, porą kartų grojau „Šokoladinėje“. Vasarą pasivažinėju ir po kitus Lietuvos miestus ir festivalius, tokius kaip „Sūpynės“, „Tundra“.

APLINKINIAI NEŽIŪRI RIMTAI
– Milda, Tu viename interviu sakei, kad studijuosi užsienyje, nes Lietuvoje meno perspektyvos labai siauros. O Lietuvai perspektyvių kuriančių žmonių nereikia?
– Menininkai užsienyje labiau vertinami. Pavyzdžiui, Lietuvoje apie mane rašo tik kaip apie septyniolikmetę, kuri nuveikė kažką įdomaus. Man reikšmingesnis atrodo tas faktas, kai mano vardas atsiduria pasaulinio lygio mados interneto svetainėse.
– Ar nemanote, kad kai postmodernistinė visuomenė kūrėjams duoda tiek laisvės, jie ima sureikšminti savo ego?
Milda: Manau, kad tos susireikšminusios, pataikaujančios masėms trumpalaikės žvaigždutės ilgai scenoje neišbūna. Žmonėms tokie greitai nusibosta.
Evaldas: Norint nuolat kurti produktyviai ir nuoširdžiai, reikia turėti neeilinių sugebėjimų. Ne veltui sakoma, kad aukštai kilęs, žemai krisi.
Gaila, kad vis mažiau jaunųjų kūrėjų savo ateitį įsivaizduoja gimtinėje. Bet kol jie dar čia, galite pasidomėti talentingų „Pagreičio“ pašnekovų gebėjimais.
Mildos, pasivadinusios MIMI.C vardu, darbus rasite facebook.com internetinėje svetainėje, o SoulSonic elektroninės muzikos susirasti ir pasiklausyti galite svetainėse frype.lt arba Myspace.com
Kalbėjosi Živilė SPŪDYTĖ
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš M. Čergelytės asmeninio albumo.: 22 metų elektroninės muzikos kūrėjas Evaldas – Žemaitijos kolegijos studentas.

















Mildą domina ne tik drabužių mada. Merkelio Račkausko gimnazijos vienuoliktokė pati sukūrė ir savo kambario interjerą.