Ponas Bronislovas - grynakraujis plungiškis. Būtent čia 1946-aisiais gimė, augo, mokėsi, dirbo. Paskui Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo istorijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Kad bus mokytojas, B. Pocius sakosi žinojęs jau nuo ketvirtosios klasės, jam istorija visada buvo mėgstamiausias mokslas. Iškart po studijų, gavęs tuometinės Plungės 3-iosios vidurinės mokyklos direktoriaus Algimanto Kiseliūno kvietimą, grįžo į Plungę ir įsidarbino šioje mokykloje istorijos mokytoju.
Kolekcionavimu B. Pocius užsikrėtė" 1979-aisiais, kai po mamos mirties komodos stalčiuje rado įvairių senovinių monetų, sendaikčių, kurie jį labai sudomino. Prisiminė, kad dar studijų laikais jo istorijos dėstytojas Robertas Varkauskas ragindavo jį pradėti rinkti senovines relikvijas, nes esą Žemaitijos regione jų turėtų būti labai daug. Taip pamažu pomėgis rinkti senovinius daiktus virto tikra aistra.
1989-aisiais B. Pocius perėjo dirbti į Plungės profesinę technikos mokyklą (dabar - Plungės technologijų ir verslo mokykla), kurioje dirba ir iki šiol. Nors jau porą metų yra oficialus pensininkas, meilė istorijai ir mokiniams vis verčia" dirbti...
Praėjusiais metais entuziastingo istoriko iniciatyva mokykloje atidarytas sendaikčių muziejus, kuriame eksponuojama dalis per tris dešimtmečius surinktos B. Pociaus senovinių relikvijų kolekcijos. Kovo 10-ąją, LR Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti, istorikas ketina šio muziejaus eksponatus padovanoti mokyklai. Žinoma, ateityje dar tikisi šią ekspoziciją gausiai papildyti.
Pono Bronislovo kolekcijoje - daugybė eksponatų iš įvairių pasaulio kampelių. Pats seniausias - akmeninis kirvio antgalis iš akmens amžiaus. Kolekcijoje yra net tūkstantmečius skaičiuojančių senovinių monetų iš Romos imperijos laikų, Egipto, kurias jam iš Švedijos parvežė buvę mokiniai. Tik nuvalius jas dengusį apnašų sluoksnį, paaiškėjo monetų laikmetis ir vertė. Įspūdingas ir 1896-ųjų varinis, sidabru dengtas arbatos virdulys. Įdomiausia tai, kad virdulio savininkas jau ruošėsi išmesti jį į konteinerį, bet virdulys patraukė pro šalį ėjusio B. Pociaus dėmesį. Ir ne be reikalo. Mat jis įvairiose sendaikčių parodose yra pelnęs nemažai medalių.
Itin mielas širdžiai kolekcijos eksponatas ponui Bronislovui yra Sibiro laikus, apie 1950-uosius, siekiantis rožančius, padarytas iš... duonos. Tokius pasigamindavo į Sibirą tremti mūsų tautiečiai, nes tikrų rožančių pasiimti niekas neleisdavo. Neįkainojamą relikviją padovanojo vieno mokinio močiutė, sužinojusi apie istoriko pomėgį rinkti sendaikčius. Ponui Bronislovui jis ypač brangus, nes, kaip sakė, tai - mūsų tėvų, senelių, ištvėrusių Sibiro kančias, simbolis. Tikėjimas Dievu padėjo jiems išgyventi ir grįžti į tėvynę."
Kitas įspūdingas kolekcijos egzempliorius - 170 metų senumo metalinė rankų darbo dėžutė, priklausiusi nežinomam Rusijos dvarininkui ir per Pirmąjį pasaulinį karą patekusi į Lietuvą.
Sendaikčių kolekcininkas sakėsi dažniausiai įsigyjąs kas savaitę Vilniuje, Kaune vykstančiuose monetų ir sendaikčių aukcionuose, taip pat atneša giminaičiai, draugai, pažįstami, mokiniai.
Kolekcininkas taip pat renka tarpukario, pokario metų ordinus, medalius, pašto ženklus, senas nuotraukas, kuriose būtų vaizduojami Plungės rajono statiniai, kiti žymūs mūsų krašto objektai.
Rinkti sendaikčius - nepigus hobis. Esu numizmatas (monetų kolekcionierius - aut. past.), o tai brangus pomėgis, tenka ir pirkti, ir keistis, tad savaime kenčia šeimos biudžetas. Bet pedagoge dirbusi ir tik neseniai į pensiją išėjusi žmona Stefanija su mano pomėgiu susitaikiusi ir neprieštarauja", - šypsodamasis pasakojo B. Pocius. Kad ko negero nenutiktų, savo monetų kolekciją tenka saugoti banke.
Apie kiekvieną muziejaus eksponatą kolekcininkas gali pasakoti valandomis. Tad nekeista, kad B. Pociaus pomėgis pritraukia ir mokinius. Muziejuje nuolat pilna smalsuolių, vaikinukai ypač domisi kariniais eksponatais. Kaip pasakojo ponas Bronislovas, mokiniams stengiasi įskiepyti meilę istorijai, o iškilusias problemas spręsti - bendraudamas. Gal todėl šis pedagogas - vienas iš mylimiausių Plungės technologijų ir verslo mokykloje. Juk net kelis kartus buvo išrinktas šmaikščiausiu mokytoju", taip pat mokytoju - bičiuliu". Kaip sakė ponas Bronislovas, tokie įvertinimai - patys maloniausi.
2002 metais istorikas parašė ir išleido knygą Plungė amžių sandūroje", į kurią sudėjo net 260 surinktų nuotraukų. Knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis, B. Pocius turi minčių knygą papildyti ir išversti į vokiečių kalbą.
O štai B. Pociaus šeima iš pradžių į jo pomėgį rinkti sendaikčius žiūrėjo kiek skeptiškai. Tačiau pamatę, kad kolekcija sparčiai didėja, o dar ir knyga išleista, ėmė galvoti kitaip. Tad dabar jau visi padeda pildyti Bronislovo kolekciją. Gal tik į verslą pasukęs sūnus Mindaugas nelabai domisi. O dukra Nelė, Mykolo Romerio universitete įgijusi teisininko magistro laipsnį, ypač pagelbėja renkant senovines monetas. Dabar istorikas laukia jo kolekciją papildysiančių Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti išleistų proginių monetų.
Ponas Bronislovas jau didžiuojasi trimis anūkėliais. Senelio džiaugsmui, vyriausiasis dešimtmetis Tautvydas šiek tiek domisi senomis monetomis.
Pelnęs ne tik mokinių, bet ir daugelio plungiškių pagarbą, B. Pocius įsitikinęs, kad galbūt jį gyvenime lydi sėkmė, nes vadovaujasi filosofo I. Kanto žodžiais: Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų."
Kristina LIEBUTĖ
Sauliaus Narkaus nuotr.: B. Pocius: Vienas iš įdomesnių eksponatų - rusų dvarininkui priklausiusi arbatos dėžutė".
Itin mielas širdžiai eksponatas - tremtinių rožančius.
Akmens ir žalvario amžius menantys daiktai
