DIRIGUOJA SU MALONUMU
Paskutiniame II festivalio koncerte naujojoje Mažeikių bažnyčioje buvo atliktas ir legendinis kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinys „Requiem“: skambėjo Klaipėdos kamerinio orkestro atliekama muzika, Rygos kamerinio choro „Ave Sol“ bei solistų Gabrielės Vasiliauskaitės, Ievos Prudnikovaitės, Audriaus Rubežiaus ir Vladimiro Prudnikovo balsai. Koncertui dirigavęs festivalio meno vadovas profesorius Saulius Sondeckis sakė, kad diriguoti atliekant šį austrų muzikos klasiko kūrinį jam visada yra malonumas, o draugystė su Rygos kameriniu choru „Ave Sol“ jį sieja jau daugelį metų. Koncertuodamas su šiuo choru maestro yra apvažiavęs daugelį pasaulio šalių, profesorių žavi šio nedidelio kolektyvo dainavimas. Dirigentas pasakojo, kad „Ave Sol“ pažino dar tada, kai jam vadovavo dabartinio choro vadovo Uldžio Kokaro tėvas - nuo to laiko kolektyvo profesionalumas nė kiek nesumenko.

DIDELĖ ŽANRŲ ĮVAIROVĖ
Maestro S. Sondeckis džiaugėsi, kad paskutiniame festivalio koncerte didelė miesto bažnyčia buvo pilna žiūrovų. Klausytojų ir žiūrovų netrūko ir kituose festivalio renginiuose. „Per visą festivalio renginių ciklą salės buvo pilnos. Netgi reikdavo pridėtinių kėdžių. Tai džiugina - Mažeikiuose yra daugybė subtilaus skonio, subtilios sielos žmonių, suprantančių ir mokančių įvertinti, kas yra tikrasis menas“, - apibendrindamas festivalio renginius sakė jo globėjas Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis. Per penkis II festivalio mėnesius vyko renginiai Sedoje, Renave, Mažeikių savivaldybės kultūros centre, du koncertai Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies, trys - Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiose. Renginiuose dalyvavo 15 kolektyvų ir 20 įvairaus žanro kūrinių pavienių atlikėjų. Simfoniniai, džiazo, kamerinių orkestrų, chorų, skaitovų, dainininkų, baleto, teatro artistų pasirodymai - tokia plati festivalio programa. Festivalio biudžetas - 200 tūkstančių litų. V. Džiugelis teigė, kad projekte dalyvavo nepaprastai daug žmonių. „Šio festivalio tikroji siela, tikrasis globėjas yra miesto garbės pilietis, profesorius S. Sondeckis. Jei ne šis žmogus, tokio aukšto meninio lygio festivalio tikrai neturėtume. Ir su tokiu nedideliu biudžetu, su tokiais pinigais sukviesti pasaulinio lygio atlikėjų tikrai negalėtume“, - pripažino V. Džiugelis.

PASIEKĖ „EVERESTĄ“
Profesorius S. Sondeckis kuklinosi, esą jis per daug sureikšminamas ir sakė jaučiąs mažeikiškiams skolą, kurios neišmokės visą gyvenimą. Maestro teigė, kad kai kas jo nuopelnų muzikai prieš keletą metų nenorėjo pripažinti, bet dabar viskas atsistojo į savo vietas. „Kiekvienas specialistas siekia savo viršūnės. Sportininkams tai - aukso medalis olimpiadoje, o man šiemet savotiškai pasisekė įkopti į Everestą - balandžio mėnesį dirigavau vienoje garsiausių pasaulio salių - Vienos „Musikverein“. Jau turiu kvietimą diriguoti toje salėje ir kitam kolektyvui. Smagu, kad žemaičiai savų nepalieka ir aš dabar galiu būti jūsų garbės pilietis, kadangi esu žemaitis - mano giminės šaknys Žemaičių Kalvarijoje“, - teigė maestro. Festivalio užuomazga buvo Vytauto Mačernio vizijos netoli Žemaičių Kalvarijos esančioje Sedoje. Seda per mažas miestelis, kad ją padarytum festivalio centru, todėl pasiūlymą jungtis prie Mažeikių sediškiai priėmė palankiai. S. Sondeckis sakė, kad didelį darbą organizuojant festivalį atliko Muzikos mokyklos direktorius Ričardas Grušas. Programos, repertuaro sudarymas - jo nuopelnas. Maestro pripažino, kad sudaryti gerą koncertų programą - labai sunkus darbas. „Prasčiausias tas koncertas, kurio programoje vien tik gražūs, bisiniai kūriniai. Reikia tokio repertuaro, kuriame išsilaikytų visas koncertų ciklas, kad jie derintųsi vienas prie kito, išsaugotų dramaturgiją“, - kalbėjo profesorius.

RENGINIUOSE - GARSIAUSI ATLIKĖJAI
Nors festivalio biudžetas ir nėra didelis, bet jame pasirodė geriausi Lietuvos atlikėjai. Kaip Lietuvos muzikos legendą, S. Sondeckis minėjo profesorių Virgilijų Noreiką, koncertavusį Mažeikiuose kartu su žmona baleto primadona Loreta Bartusevičiūte. Kita legenda - vargonininkas profesorius Leopoldas Digrys, padovanojęs mažeikiškiams du koncertus. Savotišku Lietuvos „pūtikų“ patriarchu maestro pavadino Algirdą Budrį, sukūrusį Lietuvoje pučiamųjų instrumentų muzikos kultūrą ir patį jai atstovaujantį. Mažeikiuose koncertavo jaunas, bet gabus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvartetas. Pačia žavingiausia aktore S. Sondeckis įvardijo su šiuo kvartetu pasirodžiusią aktorę Rūtą Staliliūnaitę. Festivalio naujiena - į programą įtrauktas režisieriaus Rimanto Tumino spektaklis „Madagaskaras“, garsių džiazo atlikėjų koncertas. Profesorius teigė, kad mažeikiškiams pasisekė išvysti ir šaunius kviestinius kolektyvus - be minėto „Ave Sol“, festivalio žiūrovai plojo Sankt Peterburgo valstybiniam Ermitažo orkestrui. Festivalio programoje - ir Mstislavo Rostropovičiaus fondo virtuozai, jubiliejinį koncertą grojo Panevėžio profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras „Panevėžio garsas“.

ŽADĖJO FINANSUOTI IR TOLIAU
„Stengsimės išsilaikyti ir ateityje, kelti festivalio lygį. Mes neiname pigios pramogos keliu, nenorime žmonių pritraukti pigiais kūriniais - kad tik ateitų! Norime, kad žmonės išgirstų aukščiausios prabos, laiko išbandytus kūrinius, kurie jaudino prieš du šimtus metų, tebejaudina ir dabar. Stengiamės, kad žmonės iš koncertų išsineštų taurų jausmą, lydėsiantį juos visą gyvenimą“, - apie festivalio ateitį kalbėjo S. Sondeckis. Norint išlaikyti aukštą profesionalumo lygį, pasikviesti gerus kolektyvus, būtinas garantuotas finansavimas. Maestro pažymėjo, kad meras, neturėdamas rėmėjų, vien tik su Savivaldybės ištekliais festivalio neištemps. „Lietuvos ekonomikos ramstis yra AB „Mažeikių nafta“, todėl tikimės, kad įmonė neatsisakys ir toliau būti pagrindinis festivalio rėmėjas“, - vylėsi S. Sondeckis. „Mažeikių naftos“ spaudos atstovas Jacekas Janas Komaras sakė, kad įmonės strategijoje kitiems metams įrašytas vienas principas - remti vietos visuomenę ir jos kultūrinį gyvenimą. „Atsisakėme remti respublikinius projektus. Sąraše - tik vietos renginiai. Tad ir kitais metais „Mažeikių nafta“ bus generalinis festivalio rėmėjas“, - džiugią žinią pranešė J.J. Komaras. Be to, lapkričio mėnesį įmonė už gausų dalyvavimą festivalio renginiuose dovanos mažeikiškiams dar vieną - Lenkijos Baltstogės filharmonijos atlikėjų koncertą.

NEGAILI LAIKO
Festivalio organizatorius R. Grušas džiaugėsi, kad į renginius ateina vis daugiau Mažeikių jaunimo. Tuo stebisi ir čia koncertuojantys atlikėjai. „Pasikeitė, pagražėjo miestas, pasikeitė, pagražėjo ir mūsų klausytojai. Stengiamės jaunimą patraukti, sudominti muzika“, - tikino R. Grušas. Direktorius pažymėjo, kad kitais metais Lietuva švęs savo tūkstantmetį, tad į festivalio programą bus įtraukti ir tai progai skirti koncertai, renginiai. Didelį festivalio organizacinį darbą nuveikė Mažeikių kultūros darbuotojai. Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė sakė, kad žmonės, atėję į koncertus, nemato jų organizacinės virtuvės. „Džiaugiuosi, kad Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė sugeba mobilizuoti kolektyvą, kuris, negailėdamas laiko, dirba viršvalandžius ir poilsio dienomis“, - sakė A. Rupkutė. S. Sondeckis „Santarvei“ prisipažino, kad jo galvoje jau dabar sukasi mintys apie kitų metų festivalį. Siekiama, kad festivalio renginiai nebūtų vienodi, o kažkuo išsiskirtų. „Klausytoją sunku pritraukti, bet jį sunku ir išlaikyti. Tad reikia stengtis, kad miesto publiką pasiektų geras, sveikas ažiotažas. Nemanykite, kad mažo miesto negalima paversti garsiu muzikiniais įvykiais“, - šypsojosi S. Sondeckis ir prasitarė, kad į kitų metų festivalį jau yra sumanęs pakviesti pasaulinio garso smuikininką, profesorių Zacharą Bromą ir jo mokinius.

Jono STRAZDAUSKO nuotr.: Po Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios skliautais suskambo V. A. Mocarto muzika.