Parduotuvių lentynose kai kurių pieno produktų kainos pakilo iki 20 procentų. Pieno perdirbėjai tikina, kad branginti produkciją verčia brangstanti žaliava. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo pieno perdirbėjų ir prekybininkų kartelinio susitarimo.

KAINOS
PREKYBOS
NESUMAŽINO
Staiga pabrangę pieno produktai ne vieną vartotoją privertė būti išrankesnį. Prekybininkai tvirtina, kad dėl naujų kainų prekyba pieno produkcija ne ką sumažėjo, tačiau mažiau perkama ne būtiniausių, t. y. desertinių produktų – jogurtų, sūrelių, kt.
„Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė „Santarvei“ teigė, kad visų maisto produktų vartojimas nuolat mažėja.
„Bazinių produktų – pieno, sviesto, varškės, kefyro, rūgpienio, pardavimas liko to paties lygio, tačiau desertinių produktų parduodama vis mažiau jau nuo metų pradžios. Tam įtakos turi sunkmetis, žmonės taupo, atsisakydami kai kurių produktų“, – pastebėjo pašnekovė.
Anot atstovės spaudai, pirkėjai dėl pasikeitusių kainų ne taip greitai persiorientuoja, gali būti, kad ateityje pieno produktų pabrangimas pakoreguos pardavimus.
Su tuo sutinka ir mažeikiškiai prekybininkai. Anot jų, yra kelių kategorijų pirkėjai. Vieni labai tiksliai žino produktų kainas, kiti pasikeitimų nepastebi, dar kitiems ne taip ir svarbu, kiek kainuoja jų mėgstamas produktas.

BRANGO VISI PRODUKTAI
Prekybos įmonės lapkričio pradžioje iš pieno perdirbėjų gavo pranešimus apie branginamą produkciją. Bazines pieno produktų kainas daugiau ar mažiau padidino visi gamintojai.
Prekybininkai pastebi, kad pieno produktai šiemet brango pirmą kartą. Paskutinį kartą jie buvo branginti praėjusių metų pabaigoje.
„Iki šiol pieno produkcijos kainos tik mažėjo. Pieno perdirbėjai buvo bene aktyviausiai mažinę kainas“, – pastebėjo R. Saulytė.
Brango visi pieno produktai. Grietinės, kastinio, kefyro ar kito pakuoto produkto kaina padidėjo 10–20 centų. Daugiausia kilo desertinių sūrelių, desertinio pieno, desertinės varškės, jogurtų ir kitų desertinių produktų kainos.
Prekybininkų teigimu, pieno perdirbėjų teikiama produkcija vidutiniškai pabranginta 6 proc. Tačiau yra gaminių, kurie brango net 20 proc., kai kurie – tik vienu procentu.

KOMPENSUOJA AKCIJOMIS
Brangstant produktams prekybos centrai pirkėjus bando išlaikyti skelbdami akcijas, kainų nuolaidas.
„Jeigu perdirbėjai didina bazines kainas, prekybos centrų lentynose brangsta produktai. Bendrovė negali savo sąskaita kompensuoti visų pieno produktų padidėjusių kainų. Tačiau tiek mes, tiek pieno perdirbėjai taiko akcijas, siekdami sušvelninti situaciją“, – teigė „Maxima LT“ atstovė spaudai R. Saulytė.
„Rokiškio sūrio“ produkcija prekiaujanti Daiva pastebėjo, kad yra pirkėjų, kurie ir teperka „akcijines“ prekes. Ypač akcijos vilioja senyvo amžiaus pirkėjus.
„Tokios akcijos labai naudingos. Daugiau produktų perkantys žmonės sutaupo ne centus, bet litus“, – tikino pašnekovė.
Šiek tiek brango ir kai kurie ūkininkų siūlomi pieno produktai.
„Tačiau dėl šito pirkėjų nesumažėjo. Ypač greitai nebelieka grietinės, nors litro kaina – dešimt litų. Yra žmonių, kurie negaili pinigų už natūralų produktą“, – teigė senamiesčio parduotuvėje plinkšiškės ūkininkės produkcija prekiaujanti pardavėja.

KREIPĖSI
Į KONKURENCIJOS TARYBĄ
Pieno perdirbimo įmonės tikina, kad pieno produktų kainų didėjimas yra natūralus, nes brangsta žaliavinio pieno supirkimo kainos.
Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui kelia įtarimą pieno produktų kainų padidėjimas. Jis spėja, kad perdirbėjai ir prekybininkai pieno produktus pabrangino, norėdami gauti didelius viršpelnius.
„Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno produktų brangimą lėmė padidėjusios pieno supirkimo kainos, tačiau joms pakilus 20 proc., žaliavinio pieno supirkimo kaina tesudaro 15–25 proc. galutinio produkto kainos prekyboje. Iš tikrųjų produkto kaina galėjo pakilti tik 4–5 proc.“, – tokią nuomonę pranešime spaudai išsakė ministras.
K. Starkevičius dar liepos mėnesį kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas stebėti padėtį pieno rinkoje. Šoktelėjus pieno produktų kainoms ministras pakartotinai kreipėsi į tarybą su prašymu atlikti tyrimą dėl galimo pieno rinkos dalyvių veiksmų derinimo. Anot jo, kainos negalėtų kilti taip, kaip jos kyla dabar. Tuo labiau kad smulkiesiems pieno gamintojams už parduodamą pieną tebemokama nedaug.

ŪKININKAI
KAINŲ ŠUOLIO NEPAJUTO
Neseniai lankydamasis Mažeikiuose Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas taip pat kalbėjo apie situaciją pieno rinkoje. Anot jo, pieno supirkimo kainos pradėjo kilti tik spalį ir ne taip smarkiai, kaip pabrango pieno produktai prekybos centruose.
„Santarvės“ kalbinti ūkininkai teigė didelio kainų šuolio nejaučiantys.
„Vasarą už kilogramą pieno gaudavome 32 centus, vėliau po penkis centus vis pridėdavo. Lapkričio mėnesį kaina šoktelėjo iki 45 centų. O kiek pienas kainuoja parduotuvėje?“– retoriškai klausė ūkininkas Jankauskas, kasdien parduodantis iki 100 kilogramų pieno.
Žemės ūkio rūmų atstovės rajono savivaldai Rūtos Čaplinskienės teigimu, pieno perdirbėjai brangiau už pieną – po 55–60 centų – moka tik ūkininkams, parduodantiems didelius pieno kiekius. Anot pašnekovės, labai tiksliai išsiaiškinti supirkimo kainų vidurkius nėra galimybių, nes su ūkininkais sudaromos individualios pieno supirkimo sutartys.

APIE TYRIMĄ
VIEŠAI NEKALBAMA
Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė „Santarvei“ neneigė, kad taryba gavo žemės ūkio ministro prašymą ištirti situaciją dėl galimo kartelinio susitarimo pieno rinkoje.
P. Kvietkauskienė paaiškino, kad Konkurencijos taryba nuolat stebi rinkos dalyvius, analizuoja joje vykstančius pokyčius, taip pat yra išaiškinusi Konkurencijos įstatymo pažeidimų tarp pieno perdirbėjų ir juos nubaudusi. Esą kai įtarimai dėl galimos konkurencijos teisės pažeidimo taps pagrįsti, tyrimas bus pradėtas.
„Tačiau jeigu ir būtų pradėtas toks tyrimas, viešai apie tai nebus skelbiama. Viešas pareiškimas apie įtariamą kartelį praktiškai sužlugdo galimybę tai įrodyti“, – akcentavo pašnekovė.

PIENO ŪKIAI –
NEKONKURENCINGI
Kilus ažiotažui dėl pieno produktų kainos didėjimo Konkurencijos taryba išsakė savo poziciją dėl situacijos pieno rinkoje. Esą produktų kainą lemia ne tik žaliavinio pieno kaina, bet ir kiti pieno produktų gamybos kaštai: darbo užmokestis, kuras ir energija, pagalbinės medžiagos, žaliavos surinkimo, transportavimo kaštai, mokesčiai, eksporto galimybės, sezoniškumas, vartojimo mažėjimas ir kitos sąlygos.
Dėl to vienareikšmiškai atsakyti, kodėl padidėjo vienos ar kitos prekės kaina vartotojams, nenagrinėjant visų galimų veiksnių, nesą paprasta.
Konkurencijos taryba yra ne kartą pastebėjusi Lietuvos pieno sektoriaus problemą: tai yra nekonkurencingi pieno ūkiai. Lietuvoje iš beveik 40 tūkstančių pieną parduodančių ūkių, beveik 30 tūkstančių laiko iki penkių karvių, 8,3 tūkstančio – po 6–9 karves, 2 tūkstančiai – po 21–100 karvių ir tik 211 ūkių – po 100 ir daugiau karvių.
Europos šalių narių vidutiniai pieno ūkiai karvių skaičiumi viršija mūsų vidutinį pieno ūkį 8, 10 ir daugiau kartų. Konkurencijos tarybos nuomone, nieko nuostabaus, kad, esant tokiai situacijai, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra palyginti žema, o produktų pagaminimo savikaina – aukšta. Pastebėtina ir tai, kad konkurencingiausiems ūkiams šalyje už pieną mokama tiek pat, kiek daugelyje Europos šalių, tačiau tokių pieno ūkių Lietuvoje yra vienas kitas.
Konkurencijos taryba pabrėžia, kad nekonkurencingi pieno ūkiai reiškia: žemas vidutines pieno supirkimo kainas, nepakankamą pieno kokybę, dideles pieno gamybos sąnaudas, aukštus pieno surinkimo bei transportavimo kaštus, aukštas pieno produktų kainas vartotojams.
„Siekiant išspręsti susidariusias problemas Lietuvoje yra būtinas ūkininkų kooperacijos skatinimas, nes tik tokiu atveju bus galima pagaminti aukštesnės kokybės produktą, sumažės jo gamybos sąnaudos, o pieno ūkiai taps konkurencingesni, galintys pasiūlyti savo produktus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse, taip pat konkurencingos rinkos naudą patirs vartotojai“, – savo nuomonę komentare išsakė Konkurencijos taryba.
Antano JANUŠONIO piešinys.: Gyventojus papiktino ir sunkmečiu brangstantys pieno produktai.