Motociklininkų susivienijimo „Juodvarniai“ ir Globos namų draugystė tęsiasi trečius metus. Susivienijimo „Juodvarniai“ archyvo nuotr.
Neįprasta Rugsėjo 1-oji šiemet buvo Vaikų našlaičių ir senelių globos namų jauniesiems auklėtiniams: juos šventės proga su savo metaliniais žirgais ir dovanomis aplankė seni draugai – motociklininkų susivienijimo „Juodvarniai“ nariai.
Svečiai šį kartą lauktuvių atvežė garso aparatūrą.
Dovana reikalinga
„Juodvarnius“ su Globos namais sieja jau daugiau nei trejų metų draugystė. Motociklininkai į svečius niekada neatvažiuoja tuščiomis: kartą padovanojo vaikams krepšinio kamuolių, o kai pamatė, kokia skurdi Globos namų krepšinio aikštelė, atvežė visą krepšinio įrangą.
Šiemet motociklininkai savo jaunuosius draugus nudžiugino garso aparatūra, kuri tą pačią dieną buvo išmėginta: atsidėkodami vaikai surengė koncertą.
Vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė džiaugėsi dovanomis: garso aparatūros įstaiga iki šiol neturėjo, tad dabar galės rengti muzikinius užsiėmimus, koncertus.
Kad namai neturi garso aparatūros, vaikams dainuojant per Padėkos vakarą pastebėjo „Juodvarnių“ prezidentas Artūras Laucevičius: tada jam ir gimė idėja tai padovanoti.
„Mums tai buvo labai didelė, reikalinga ir graži dovana“, – džiaugėsi direktorė.
Nežada, bet padaro
B. Vaičkienė pasakojo, kad didelį įspūdį Rugsėjo 1-ąją vaikams padarė per dvidešimties galingų motociklų gausmas, kai „juodvarniai“ įvažiavo į Globos namų kiemą.
„Nors vyrai pas mus atvažiuoja ne pirmus metus ir jau spėjome susidraugauti, bet kiekvieną kartą prieš jiems pasirodant, vaikai jų ypač nekantriai laukia“, – sakė Globos namų vadovė.
Ji pastebi, kad susivienijimo motociklininkai niekada nieko nežada, bet iš karto ima ir padaro.
Vaikai labai džiaugėsi ir dar viena pramoga: galimybe motociklais pasivažinėti po miestą.
„Emocijos liejosi per kraštus, jie ir dabar apie tai tebekalba. Praūžus motociklui, sako, kad tai mūsų „Juodvarniai“, – po šventės pasakojo direktorė.
Atvežė ir saldainių
B. Vaičkienė tikisi, kad pasakymas „duodamas praturtėji, nes pats kažką patiri“ yra teisingas, ir žmonėms, kurie buvo suvažiavę, širdyje liko bent kruopelytė šilumos – jie pamatė vaikų blizgančias akis, jų džiaugsmą.
Nepamiršo „Juodvarniai“ vaikams atvežti ir saldainių, kurie labai pravertė po atsisveikinimo su motociklininkais vykusiame renginyje – buvo išlydėti į mokslus išvykstantys ir per vasarą dirbę studentai.
„Kiek teko bendrauti su savo kolegomis iš kitų rajonų, niekas tokios gražios šventės, kaip mums padovanojo „Juodvarniai“, neturėjo. Ir aš džiaugiuosi, kad tai yra daroma nuoširdžiai, savanoriškai – juk niekas jų neverčia to daryti. Mums tiesiog sekasi“, – reziumavo B. Vaičkienė.
Niekas neprieštaravo
Susivienijimo „Juodvarniai“ viceprezidentas Dovydas Punia patikino, kad jo kolegos iš šventės grįžo su kuo puikiausiais įspūdžiais.
„Jeigu kitas žmogus džiaugiasi, tai mes irgi džiaugiamės, juk mes taip pat tokie“, – kukliai kalbėjo pašnekovas.
Susivienijimo veikloje dalyvauja per 30 žmonių. Pasiūlymui vėl nuvažiuoti pas vaikus visi vieningai pritarė, niekas neprieštaravo ir dėl parinktos dovanos, nors buvo ir pasiūlymas įrengti krepšinio aikštelės dangą. Nutarta, kad tai liks ateičiai.
„Kai važiuojam pas vaikus, susirenka daugiausiai susivienijimo motociklininkų. Net iš sostinės kolega parvažiavo tai dienai“, – pastebėjo „Juodvarnių“ narys Arūnas Kazlauskas.
D. Punios žodžiais, susivienijimo nariams ne tik smagu dovanoti, jiems patinka su vaikais pabendrauti, su kai kuriais jie jau neblogai pažįstami, sveikinasi gatvėje.
„Aš manau, kad svarbiausia yra noras padėti, – nesvarbu, ar Globos namų auklėtiniams, ar kokiam kitam mažeikiškiui, – bet jei visi mes tokį norą turėtume, ir miestas būtų gražesnis, ir mes patys daugiau šypsotumės, ir nebūtume irzlūs, pikti, nes besirūpindami kitais, neturėtume kada piktintis ar liūdėti“, – įsitikinusi B. Vaičkienė.
