Asmeninio archyvo nuotraukos
Lopšelio-darželio „Berželis“ priešmokyklinio ugdymo grupės „Spindulėliai“ vaikai ir auklėtojos pakvietė tėvelius pasikalbėti apie akmenėlį, jo jausmus.
Diskutuodami apie žodžių, minčių, poelgių gerumą, šį kartą atkreipėme dėmesį į paprastą akmenėlį. Juk taip retai susimąstome apie kasdien ant tako matomą akmenuką.. Akcentavome vaikams, jog akmuo gali būti ginklas silpno, nelaimingo žmogaus rankose, bet taip pat ir žaislas besišypsančio vaiko delnuose. Kokiam tikslui mes paimsime akmenį į savo rankas – tuo jis ir taps.
Tik geraširdžio žmogaus rankose jis atgyja, įgauna įvairias formas, spalvas. Tada akmenukas pradeda švytėti, kalbėti, puošti. Kartu su tėveliais vaikai džiaugėsi akmenukais, klausėsi jų, dainavo, grojo, žaidė su jais. Tėveliai ant „širdelių“ parašė palinkėjimus savo vaikams, o mūsų auklėtiniai tėveliams padovanojo po akmenėlį-širdutę ir savo minteles apie gerumą.
Visada paklauskime akmens, ar jis nori būti ginklas mūsų rankose? Jis turi širdį, vaikišką širdį, akmuo neturi akmeninės širdies… Vaikų lūpose skambėjo žodžiai: nemušk akmeniu, jam skauda, nemesk jo į šuniuką, nemesk jo į paukštį, nemesk jo į žmogų…
Ugdant dorinius jausmus, mums labai svarbu, kaip vaikai supranta meilę savo artimui, prieraišumą šeimai, darželiui, kaip jie atidūs viskam, kas gyva. Manome, kad vaikams ne tik reikia pasakyti, kokių jie dorovės normų turi laikytis, bet ir suprantamai paaiškinti, kodėl taip reikia elgtis. Maži dalykai daug ką reiškia.
Irena DAUKŠIENĖ
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Asmeninio archyvo nuotraukos
Asmeninio archyvo nuotraukos
