Nuotr. iš Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ archyvo
DUONELĘ valgome kasdien, tačiau retai pagalvojame, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Mūsų bočiai, riekdami duonos kepalą, mąstė apie jos skalsumą, brangumą, šventumą, pagarbą jai.
O kaip visa tai šiandien supranta mūsų vaikai? Šiuolaikinis vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje aplinkoje – parduotuvėje. Ikimokyklinukams sunku suvokti, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kol patenka ant mūsų stalo. Todėl Mažeikių lopšelio-darželio „Bitutė“ 4 a, b grupės vaikučiai, lydimi tėvelių bei mokytojų, duonos kelią mokėsi pažinti nuo grūdo iki stalo.
„Duonos kelias“ – 3 val. trukmės teatralizuota mokomoji programa, kurioje vaikai išgirdo apie duonos kelią nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės riekės padėjimo ant stalo. Vaikai ne tik galėjo stebėti jos kepimo procesą, bet ir jame dalyvauti: patys savo rankytėmis suformavo kepalėlius, išsikepė ir iš užsiėmimo išsinešė SAVO DUONYTĘ. Kol ji kepė, vaikai paskanavo kaimiškų valgių, dainavo senoviškas dainas, šoko šokius, žaidė žaidimus. Kultūros centro muziejuje jie pamatė seniausius žemės apdirbimo padargus, senovinius rakandus.
Pademonstruotame filme prisimintas duonelės kelias žiloje senovėje. Pagal parinktas užduotis vaikai dalyvavo viktorinoje, atpažino, išbandė darbo įrankius, kurie senovėje buvo naudojami dirbant laukus, kepant duoną. Kai iškepė gardi duonelė, sėdant ją valgyti, vedantysis vaikus pamokė, kaip reikia atsilaužti duonos kąsnelį, pabučiuoti jį ir sukalbėti maldelę: „Ačiū, Dieve, kad davei mums duonos. Pasotink mus visus, kad užaugtume stiprūs ir sveiki.“ Siuntėme šiltos duonos riekelę per rankas, ragavome ir gėrėme tą svaigų jos aromatą. Reikia pasidžiaugti, kad savaitės išvyka pasiekė vaikų širdeles. Dėkojame grupės tėveliams už suorganizuotą išvyką.
Vaida TRAKŠELĖ
Gr. mokytoja
