Vaikų įdarbinimu per vasarą rūpinsis mokyklos

Darbdaviai nelabai noriai priima moksleivius laikinam darbui. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Iki birželio 1 dienos seniūnijoms bei rajono biudžetinėms įstaigoms buvo galima pateikti paraiškas dėl vaikų įdarbinimo viešiesiems darbams vasaros laikotarpiu. Kiekvienais metais pagal šią programą yra įdarbinama apie 40 moksleivių.
Praėjusį trečiadienį Savivaldybėje priimtas sprendimas dėl moksleivių įdarbinimui skirtų vietų paskirstymo.

Paskirstytos vietos

Kaip informavo Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Nijolė Balvočienė, iš rajono seniūnijų gautas tik vienas –  Šerkšnėnų seniūnijos – prašymas. Seniūnija pageidavo įdarbinti dvylika moksleivių. Pasak specialistės, seniūnijai buvo nuspręsta skirti 5 vietas.
Dvylika vietų moksleiviams įdarbinti gavo miesto švietimo įstaigos. Gabijos bei Merkelio Račkausko gimnazijose bus įdarbinta po keturis moksleivius, lopšeliuose-darželiuose „Gintarėlis“ bei „Pasaka“ – po du.
Po penkis moksleivius turės galimybę įdarbinti Viekšnių ir Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos bei Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla. Keturiems moksleiviams darbo vietas suteiks Ruzgų, trims – Balėnų pagrindinės mokyklos. Užlieknės pagrindinėje mokykloje bus įdarbinti du moksleiviai.

Įdarbinami pagal programą

Pagal programą vasaros laikotarpiu keturiasdešimt moksleivių dirbs nuo liepos 2 iki rugpjūčio 24 dienos. Darbo kodeksas nustato, jog darbo santykių subjektu gali būti paauglys nuo 16 metų. Tačiau tas pats kodeksas išskirtiniais atvejais leidžia įdarbinti ir jaunesnius – 14 metų sulaukusius asmenis. Kaip informavo N. Balvočienė, darbdavių pageidavimu, mūsų rajone vaikai įdarbinami tik nuo 16 metų.
Pasak Savivaldybės darbuotojos, mokyklų buvo prašyta pateikti socialiai remtinose šeimose augančių moksleivių sąrašus.
Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriaus vedėja A. Normantienė teigė, kad norint įdarbinti vaikus, kuriems pinigai labai reikalingi, reikėtų daugiau darbo vietų. Tačiau pagal susiklosčiusią situaciją darbo rinkoje, padaryti to beveik neįmanoma.
„Turint omeny, kad įdarbinami vaikai iš socialiai remtinų šeimų, norinčiųjų dirbti būtų kur kas daugiau“, – komentavo  A.Normantienė.

Darbdaviai apsieina be darbo biržos

Darbdaviai nelabai noriai priima moksleivius laikinam darbui. Jie vengia priimti į darbą nepilnamečius dar ir dėl to, kad bijo nusižengti gana griežtoms įstatymų nubrėžtoms vaikų darbo režimo, saugos taisyklėms.
A. Normantienė „Santarvę“ informavo, kad dėl moksleivių įdarbinimo pasiūlymų iš darbdavių birža negavo. Tačiau vadovė sakė girdėjusi, kad darbdaviai, apeidami jos įstaigą, suteikia progą padirbėti ir mokinukams, ir studentams.
„Pritariu tam sumanymui, nes vaikams, taip pat kaip ir suaugusiesiems, reikalingas darbas“, – tvirtino A. Normantienė.

Įdarbinimu rūpinasi mokyklos

Šiandien vaikų įdarbinimo procesą perima mokyklos. Pasak kai kurių seniūnijų vadovų, šiais metais moksleivių įdarbinimų rūpinasi mokyklos, todėl seniūnai net nesikišo.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė „Santarvei“ sakė, kad dabar seniūnija nebeprivalo užsiimti nepilnamečių įdarbinimu, kaip būdavo iki šiol.
Pasak seniūnės, rezultatas priklauso nuo pačių vaikų noro dirbti. Štai račališkiai iš visos Židikų seniūnijos gaudavę daugiausiai vietų vaikams įdarbinti – tuo rūpinosi pati bendruomenė.
Tirkšlių seniūnas Klemas Sobutas „Santarvei“ sakė, kad seniūnijoje yra šeimų, kurios pageidavo darbo savo vaikams, o vaikų įsijungimas į darbinę veiklą pravertė visokeriopai.
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas teigia, kad seniūnija jau ne vienerius metus nebeužsiima vaikų įdarbinimo projektu –  tas darbas paliekamas mokykloms. Pasak seniūno, kelerius metus paaugliams neparodžius jokio noro dirbti seniūnijoje, jis paraiškų dėl įdarbinimo nebeteikiąs.
„Mano seniūnijoje jaunimas nelabai ir nori dirbti. Nežinau, kodėl – gal jiems yra gerai, kai tėvai išlaiko“, – svarstė V. Kesminas.