- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Apie šių dienų aktualijas ir jaukią šypseną

Šisbeitauskas

Štai ir priėjome pirmąjį rinkimų turą: kas rezultatais patenkinti, kas ne, bet yra taip kaip yra. Bent trumpam buvo nutilusios pažadų ir prižadėjimų kalbos, jau pradėjusios įkyrėti reklamos.
Daug nervų prieš rinkimus teko išeikvoti mano kaimynėms, kurios rinkėjo pažymėjimo taip ir nesulaukė. Kažin kaip dirba mūsų rinkimų apylinkės komisija, kad pažymėjimų nesugebėjo išnešioti? Juk jos nariai už tai gauna pinigus, tad negi prastai dirbantiems taip pat bus mokama? Aš suprantu, jūs papriekaištausit, kad mano kaimynių nuolat nėra namuose, bet iš tiesų yra priešingai: jos seniai išėjusios į užtarnautą poilsį, tad namuose būna beveik visada, ir jei tie pažymėjimų nešiojimų kurjeriai nerado mano kaimynių vieną kartą, tai turėjo ateiti dar kartą. Bet šiuo atveju tikrai nueita lengviausiu keliu.
Jei ką, rinkėjo pažymėjimo neatnešė ir man, bet nuėjus balsuoti iš anksto, man jis buvo išduotas. Taip atsitiko ir mano kaimynėms. Viskas joms praėjo sklandžiai, išbalsavo ir jos, tik dabar sako, kad kažkokios jėgos nenori, kad jos dalyvautų rinkimuose.
Nuėjęs balsuoti sutikau dar du žmones, kurie taip pat negavo rinkėjų pažymėjimų, tad peršasi išvada: mūsų apylinkių komisijos dirba prastokai, o mokėti pažymėjimų nešiotojams reikėtų tik už išnešiotų pažymėjimų skaičių.
Kol išbalsavau, pastebėjau ir vieną pažeidimą, kai į vieną kabiną suėjo du žmonės. Nesupratau, ką ten veikė buvęs stebėtojas, bet pažeidimą gal po dešimties minučių pamatė vienas komisijos narys.
Tuo rinkimų temą šįkart baigsiu, tad visiems linkiu gero pasirinkimo ir aktyvaus dalyvavimo balsavimuose po dviejų savaičių.
O dabar apie vieną praėjusios savaitės triukšmelį. Savaitės pradžioje vairuotojai, vykstantys keliu į Židikų pusę, piktinosi, kad tenka sugaišti nemažai laiko ties remontuojamu žiedu, kuriuo mašinų srautas plūsta nuo aplinkkelio ir Mažeikių. Visi mato, kad ten vyksta remonto darbai, kad srautą reguliuoja mobilūs šviesoforai, tad ko pykti: remonto ten, visi vairuotojai žino, tikrai reikėjo. Tad jei jau jums reikia kur nors greičiau nuvažiuoti, kodėl neišvažiavus pusvalandžiu anksčiau, ir nepavėluosi ten, kur reikia, laiku. Kažkodėl visi linkę pykti ir niekaip nesupranta, kad gaišatis tame kelio ruože neišvengiama? Kita vertus, ar būtinai dirbantiems naftos įmonėje važinėti į darbą nuosavais automobiliais: juk į įmonę važiuoja daugybė autobusų, tad kodėl tą mėnesį, kol vyks remontas, nepasinaudojus jų paslaugomis?
Arba kaip pusiau juokais, pusiau rimtai kalba mano niekur skubėti nelinkusi pažįstama, kodėl pakliuvus į kamštį ramiai neparūkius, nepasiklausius muzikos ar radijo žinių, nepasikalbėjus telefonu su drauge ar žmona?
Ai, tegu juos, tuos didelius rūpesčius ar nepatogumus, nujoja velniai ar nuskraidina angelai, papasakosiu apie mūsų laiptinę ištikusį detektyvą: vieną rytą dingo bene prie penkerių durų buvę kilimėliai. Neliko, ir tiek. Pasigedau ir aš saviškio. Viena laimė, kad ne kokie ten persiški tie kilimai buvo: maniškis gal aštuonis litus kainavo. Su kaimynėmis svarstėme, kur ilgapirščiai tuos kilimėlius dės: jie aiškiai padėvėti, tad biznio su jais tikrai nepadarysi. Šildymo sezonas dar neprasidėjęs, tad pinigų padaugėjimo kaip ir nereikia. Čia tikrai didelis galvosūkis. Aš tai labai dėl to neišgyvenau: ketvirtus metus kojomis šliurintas kilimėlis jau atrodė nekaip, tad dabar atėjo puiki proga jį pakeisti kitu. Kaip sakant, nėra to bloga, kas neišeitų į gera.
O tas šildymo sezonas gal ir tikrai galėtų ateiti: koks malonumas sėdėti namuose susisukus į antklodę ar apsitulojus keliais megztiniais. Žinom juk visi, kad šildymas brangiai kainuoja, tad koks skirtumas, ar jis prasidės keliomis dienomis anksčiau, ar vėliau. Bet juk smagiau, kai namuose jautiesi jaukiai ir šiltai.
Jaukiai ir šiltai nuteikė dar vienas savaitės įvykis. Ką ten įvykis, paprasta detalė: kažkas atsitiko mano mobiliajam telefonui ir niekaip nebegalėjau išsiųsti iš jo žinučių. Kai nunešiau savo „Ežį“ į vieną telekomunikacijų įmonių ir apsakiau savo bėdą, ten dirbanti mergina ją pašalino gal greičiau nei per penkias minutes. IR KĄ JŪS MANOT? Paklausus, kiek esu skolingas, išvydau tik gražią šypseną: „Ką jūs, nieko“. Tikrai, ar ne jauku ir šilta? Tad linkiu ir jums jaukios ir šiltos savaitės.

sisbeitauskas@santarve.lt