Ar domitės būsimaisiais Seimo rinkimais?

Iki Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, vyksiančių spalio 9 dieną, lieka vos dvi savaitės. Prieš kiekvienus rinkimus – nesvarbu, ar tai savivaldybių merų, prezidento, Seimo rinkimai, iš Lietuvos piliečių lūpų neretai nuskamba frazė: „Nėra už ką balsuoti“.
Gatvėje sutiktų praeivių klausėme, ar jie domisi būsimaisiais Seimo rinkimais. Taip pat ir apie tai, kokiais būdais mažeikiškiai sužino apie žmones, pretenduojančius ketverius metus priiminėti Lietuvai svarbius sprendimus.

Loreta. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Loreta, technikė-technologė: – Šiaip mažai domiuosi politika. Kažkada domėdavausi, o dabar viskas joje taip nešvaru, negražu, kad esu nusivylusi. Nežinau, už ką reikės atiduoti savo balsą. Nėra kažkokio lyderio, kažkokios švarios, garbingos partijos. Visi šio bei to prisidirbę, prisiveikę… Bet balsuoti vis tik įprastai einu, tad eisiu ir šiemet. Būtinai reikia atlikti pareigą. Jei jau nėra iš ko rinktis, tai galima pasirinkti kraštutinį variantą – sugadinti biuletenį. Tai juk irgi savotiškas būdas išreikšti savo nuomonę, nes juk jei tu neateisi, ateis kiti ir nubalsuos už tuos, kurių Seime matyti nenorime. Nelabai man aiški ta vienmandatė ir daugiamandatė rinkimų sistema. Jeigu koks kandidatas ir būtų veiklus, vertas išrinkti, bet, kai paaiškėja kokia už jo nugaros partija, kartais ir rankos nusvyra.
Margarita Gedvilienė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Margarita Gedvilienė, muzikantė: – Artėjančiais Seimo rinkimais kažkiek tenka domėtis. Abu su vyru jau turime nusižiūrėję ir kandidatą, už kurį atiduosime savo balsus. Informacija dažniausiai „ateina“ iš televizijos laidų, kurias stebėdami klausomės, ką kandidatai į Seimo narius kalba, kokių planų turi ir kaip žada juos įgyvendinti. Taip pat ir iš spaudos. Nepriklausomoje Lietuvoje gyvename 26 metus. Lyg ir nusibodo tie patys veidai Seime, nusibodo tie patys jų planai ir vis nenuveikiami darbai. Tad vyresniems politikams reiktų eiti pailsėti.
Paulius Mažiulis. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Paulius Mažiulis, buvęs suvirintojas: – Už ką balsuoti Seimo rinkimuose, dar nesu nusprendęs. Kita vertus, galvoju, kad nuo to, ar mes balsuosime, ar nebalsuosime, nelabai kas ir pasikeis. Kaip buvo, taip ir liks. Nori ar nenori, vis tiek tenka per televiziją girdėti priešrinkiminius pažadus: išrinkite mane, viskas bus geriau. Atsibunda prieš rinkimus su savo pažadais, gražiomis kalbomis, o po rinkimų netrunka jų užmiršti. Ir jau nei pikta dėl to, nei juokinga. Tiesiog pripratome, kad taip yra ir niekas nesikeičia.
Alvydas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Alvydas, senjoras: – Iš tiesų pritariu tai visuomenės nuomonei, kad nėra už ką balsuoti. Iš tų 141 kuris yra sąžiningas? Prieš rinkimus visi ir visada žada kalnus nuversti. Kabo ant stulpų bei stendų reklaminiai plakatai su pažadais. Pavyzdžiui, kad į Lietuvą sugrįš emigravusieji. Bet nekalba apie tai, iš kur tiems žmonėms mokės tokius atlyginimus, kokius jie ten uždirba. Manot, jie grįš? Aš galvoju, kad ne. Šiaip žmonės tų pažadų labai daug prisiklausę – jau daugiau nei 20 metų pažadais mus taip ir maitina.
Karolina Riaukaitė. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Karolina Riaukaitė, pramoginių renginių organizatorė: – Taip, aš Seimo rinkimais domiuosi. Kartais stebiu debatus per Lietuvos televiziją. Socialiniame tinkle „Facebook“ vietoj nuotraukos politikai užsirašo savo numerį kažkokiam spalvotam fone. Tai irgi yra būdas atkreipti visuomenės dėmesį, kažkaip įstringa tas kandidatas… Negalima sakyti, kad nėra už ką balsuoti. Kažkas sakė, kad net jei jums atrodo, jog visi variantai blogi, tai iš tų blogų vis tiek kuris nors yra geresnis. Net jei ir nesidomėčiau, vis tiek vienaip ar kitaip kažkokį vaizdą būtų galima susidaryti. Mieste daug politinės reklamos. Rinkiminiai plakatai dažnai užgožia ir dar nė neįvykusių kultūros renginių afišas. Kad rinkimai yra visuomenei svarbus įvykis, suprantu, bet tai neturi užgožti ir mūsų, kultūros darbuotojų, darbo.
Vygantas Micius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.	Vygantas Micius, operatorius: – Mano požiūris į artėjančius Seimo rinkimus – liūdnas. Informacijos gaunu daugiausia iš televizijos. Antra, esu dirbantis žmogus, tad bendraujame su kolegomis, apsikeičiame nuomonėmis apie tai, ką vieni padarė, ką – kiti. Na, paskui ir pasidarome išvadas. Visą laiką buvau už socialdemokratus. Bet ką jie gero padarė? Nieko. Štai, kad ir naujausias jų veiksmas – patvirtintas Darbo kodeksas… Jie tarnauja verslui, nors turėtų tarnauti darbo žmogui. Kai klausausi Premjero kalbų apie tai, jog Darbo kodeksas priimtas dirbančių žmonių labui, pagalvoju apie save. Darbovietėje išdirbau daugiau nei 20 metų. Ir man, pagal tą kodeksą, visas papildomas atostogų dienas nuo išdirbtų metų nuima… Tai ką jis man padarė gero? Nieko.