Daug diskusijų šalyje sukėlė įvykis, kai žmogus, bendrosios pagalbos telefonu pranešęs apie girtą vairuotoją, nesulaukė operatyvios atsakingų tarnybų reakcijos į jo pranešimą ir tapo kraupios avarijos liudytoju. Diskutuota ir apie tai, ar verta būti pilietiškam, jei į tai paprasčiausiai nekreipiama dėmesio ar delsiama.
Ir vis tik reikia džiaugtis, kad daugėja žmonių, kurie nelieka abejingi ir praneša apie tokias ir panašias grėsmes. Šią savaitę ir mūsų rajone net du vairuotojai, pastebėję girtą žmogų prie vairo, pranešė policijai ir palydėjo „kelių erelį“ iki pat jo kiemo.
Sutiktų mažeikiškių šį kartą klausėme, ar jie yra pilietiški – ar praneša apie neleistinus veiksmus, apie asmenis, kurie akivaizdžiai pažeidžia įstatymus, apie nelaimę, ištikusią kitą žmogų.
 Danutė. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Danutė, dirbanti užsienyje: – Stengiuosi atlikti pilietinę pareigą ir tai neapsiriboja tik balsavimu. Teko susidurti su tokia situacija – žmogus gulėjo patvoryje, o žmonės tiesiog praeidavo pro šalį – niekam nebuvo įdomu, kas jam atsitiko, gyvas jis ar ne. Pranešiau apie tai. Manau, bet kokiu atveju, mes turime būti žmonės. Aš negalvoju, ką pamanys aplinkiniai. Mūsų pareiga yra padėti žmogui, o toliau tuo tegul rūpinasi atitinkamos tarnybos. Esame lietuviai, neturėtume būti abejingi vienas kitam. |
 Marytė. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Marytė, senjorė: – Jeigu pamatau, kad kažkas vyksta negerai ar kokiam žmogui blogai, visada pranešu, iškviečiu pagalbą. Yra pasitaikę atvejų, kai kažkas pastato ne vietoje mašiną – ant šaligatvio, žalios vejos… Daug kas priklauso ir nuo situacijos – jei rimta bėda, manau, reikia pranešti, tačiau jei paprastas, bereikšmis atvejis, manau, galima ir nesikreipti. Dažniausiai paskambinus pagalbos sulaukiama greitai, tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka laukti ir ilgiau. Žinoma, norėtųsi, kad visada būtų sureaguojama greitai ir objektyviai. |
 Birutė. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Birutė, laikinai nedirbanti: – Ne visada atlieku pilietinę pareigą, kartais tiesiog manau, kad tai – ne mano reikalas. Vieną kartą teko skambinti dėl girto vairuotojo. Tačiau nusivyliau – į pranešimą buvo sureaguota po dviejų valandų… Tokiu atveju, nieko neįrodysi, neberasi. Bet manau: gerai, kai žmonės lieka neabejingi. Praneša apie girtus vairuotojus, kažkokius svarbius įvykius mieste. |
 Vladas. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Vladas, bendrovės darbuotojas: – Jeigu yra kažkokia netvarka, kažkas ne taip vyksta, žmogui blogai, visada kreipiuosi į atitinkamas tarnybas. Tačiau atsargiai, geriau anonimiškai, kad nesužinotų, tarkime, kaimynai, kiti aplinkiniai žmonės, nes bijau. Vieną kartą prie parduotuvės „Grūstė“ buvo nukritęs diedukas, neaišku, kas jam buvo nutikę. Paskambinau, pasakiau, kad žmogus guli ir jam reikia pagalbos. Džiaugiuosi dėl žmonių, kurie praneša apie girtus vairuotojus – juk nukentėti gali ir tu pats, ir tavo artimieji. |
 Vaclovas. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Vaclovas, kultūros centro darbuotojas: – Jei kitam žmogui blogai, visada iškviečiu pagalbą. Skambinčiau bet kokiu atveju – įsivaizduokite, kažkur gatvėje guli žmogus, neaišku, gyvas jis ar ne… Kaip neskambinti pagalbai? Mano nuomone, turime nebūti abejingais ir padėti. Tuo labiau, kad pagalbos gali prireikti ir mums. |
 Alvydas. Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos |
Alvydas, nedirbantis: – Pranešti apie girtus vairuotojus, taisyklių, įstatymų nesilaikymo, atvejus būtina. Tuomet žmonės bijotų taip elgtis, būtų mažiau avarijų, jaustumėmės saugesni. Negalvodamas praneščiau atitinkamai pagalbos tarnybai, jei gatvėje pamatyčiau žmogų gulintį be sąmonės ir panašiai. Šiuo metu nelabai yra tekę su tuo susidurti.
Kalbino Virginija SEREIKAITĖ |
