Paskutinį lapkričio šeštadienį jau beveik dvidešimtmetį pasaulyje minima Nieko nepirkimo diena sulaukė atgarsių ir Lietuvoje. Nieko nepirkimo dienos organizatoriai visame pasaulyje kviečia pamąstyti ne tik apie mūsų daromą žalą aplinkai, bet ir apie tai, ar mūsų vartojimo įpročiai mums naudingi.
Akcijos tikslas – palikti piniginę namie, mesti iššūkį korporacijoms, kad šios pradėtų dirbti sąžiningai ir nekenksmingai. Organizatoriai kviečia pagalvoti ir apie tai, ar apimti pirkimo karštligės pakankamai laiko praleidžiame su šeima ir kitais mylimais žmonėmis.
„Santarvė“ teiravosi mažeikiškių, ką jie mano apie gyventojų vartojimo įpročius bei tokią akciją.
Gražina REKLAITIENĖ,
bedarbė:
– Ypač vartojimą skatina įvairios prekybininkų rengiamos akcijos. Tačiau galiu pasakyti, kad šiandien atsiranda vis daugiau žmonių, kurie prieš pirkdami gerai pagalvoja – sunkmetis savo padarė.
Sakyčiau, kad Nieko nepirkimo diena – visiškai tinkamas būdas kažkiek pristabdyti mūsų besaikį vartojimą. Juolab kad man asmeniškai ji netrukdo: nesu iš tų, kurie kasdien lekia į parduotuves.
Vytautas VILKAS,
IĮ savininkas:
– Iš vienos pusės, esame gal ir dideli vartotojai, bet kita vertus, jeigu mes nevartosime – negyvensime. Mano šeima pinigus skaičiuoja, mes nesame iš tų besaikių vartotojų kategorijos.
Kalbant apie Nieko nepirkimo dieną, galime ir susilaikyti nuo pirkinių, bet nuo nepirkimo smunka šalies ekonomika. O kad mūsų valstybėje yra daug neišspręstų problemų dėl įvairių dalykų, kurie atsilieps mūsų visų ateičiai, – akivaizdu.
Kad ir tai – diena iš dienos kalbama apie šiukšlių rūšiavimą, bet mes, privačių namų savininkai, neturime atskirų konteinerių išrūšiuotoms šiukšlėms išmesti.
Antanas STELINGIS,
šilumvežio mašinistas:
– Išties daugelis mūsų turime polinkį nesaikingai vartoti, o tuo naudojasi mūsų prekybos centrai: žmonėms kažkaip įskiepyta į pasąmonę, kad akcijos yra išsigelbėjimas nuo išpūstų prekybininkų kainų. Tuomet mes ir perkame – reikia ar nereikia, apsikraudami nereikalingais daiktais. Taip vis daugiau šiukšliname ir teršiame gamtą.
Pritariu tokiai organizuojamai akcijai – nieko nepirkti. Bet vėlgi, manau, kad žmonės prisipirks iš anksto dvigubai daugiau. Sakyčiau, kad labai svarbu nuo mažens vaikus mokyti vartojimo kultūros ir kuo daugiau kalbėti apie ekologiją.
Julija BARANAUSKIENĖ,
konditerė:
– Mano manymu, šiandien yra daugiau žmonių, skaičiuojančių savo pinigus ir pasveriančių savo pirkimo galią. Tačiau vis tiek mes esame vartotojai.
Manau, kad prie to prisideda prekybininkų skelbiamos akcijos, ypač prieš šventes. O kad perkame daug, rodo pilni konteineriai ir pačių žmonių pasirinktos šiukšlių išmetimo vietos. Gyvenu sodų bendrijoje „Rasa“ ir matau krūvas išmetamų nereikalingų daiktų. Tai daro daugiausiai miesto gyventojai. Todėl sakyčiau, kad yra reikalinga tokia diena, kuri kažkiek pristabdytų pirkimą ir parodytų prekybininkams, kad parduotuvės gali būti tuščios…
Talidas OSTRAUSKAS,
policijos pareigūnas:
– Norime to ar nenorime, mes priversti būti vartotojais, nes ekonominė sistema pagrįsta vartojimu. Vartojimas skatina ekonomikos vystymąsi, nors vėlgi – taip, kaip yra dabar, negali tęstis iki begalybės… Yra tokių šalių, kurios suvartoja daugiau nei reikėtų, tačiau yra ir tokių, kuriose daug badaujančiųjų ir didelis skurdas. Esu įsitikinęs, kad vartojimą turėtų mažinti turtingos šalys.
Mūsų tautiečių dauguma šiandien itin skrupulingai skaičiuoja savo nedideles pajamas, tai kokia kalba gali būti apie per didelį lietuvių vartotojiškumą? Manau, kad šiuo atveju daugiau turėtų susimąstyti turtingieji.
Irena PAULIENĖ,
turinti negalią:
– Prieš pirkdami mes turėtume susimąstyti, kad įsigytume kuo mažiau nereikalingų daiktų, o ypač buitinės chemijos. Žmogus negali visiškai nieko nepirkti, nes jam reikia gyventi, tačiau mes privalome įprasti prie ekologiškos produkcijos, kad visiškai nesunaikintume gamtos ir savęs.
Kita vertus, ekologiškos prekės kainuoja gerokai brangiau, ir ne visi gali jų įsigyti. Susidaro užburtas ratas…
Vaida ZIGMANTIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
