Vis dažniau kalbama apie ekonominę krizę. Šilumininkai praneša, kad už šildymą Lietuvoje šiemet iškart negalės susimokėti 121 tūkstantis šilumos vartotojų, užsienio analitikai teigia, kad kitąmet galima mūsų šalies valiutos devalvacija, ekonominis nuosmukis, aukšta infliacija ir panašiai. Žmones gąsdina, ramina, siūlo įvairiausias prognozes… Statistikai teigia, kad gyventojai bando taupyti – šiek tiek mažiau vartoja ir pramogauja.
Mažeikiškių klausėme, ar jie jau pradėjo taupyti artėjant sunkmečiui?
Arvydas JASAS:
– Be abejonės, taupau – daugiau stengiuosi sutaupyti maisto ir drabužių sąskaita, juk artimiausiu metu reikės mokėti už būsto šildymą. Bendrai, galiu pasakyti, kad šiuo metu gyvenimas blogesnis, negu prieš kelerius metus: kainos ne krinta, o kyla, tuo tarpu darbo vis mažėja, tą pastebime ir mūsų rajone. Išlieku optimistas: tokia būsena ekonomikoje ir mūsų gyvenime tęsis trejus metus, po to pradės gerėti.
Mantas BUDRECKIS:
– Po truputį bandau mažinti savo reikmes visose srityse, tačiau didelės „taupymo programos“ neįjungiau. Ir anksčiau po barus nevaikščiojau, ir su taksi dažnai nevažinėjau, todėl kur daugiau taupyti – nežinau. Sunkumai dėl krizės matyti visoje šalyje, tačiau manau, kad padėtis gerės.
Albertas KONČIUS:
– Stengiamės neišlaidauti, apie galimas pramogas jau nebekalbu. Didžiausias taupymas – pradedame rinktis tuos prekybos centrus, kur maisto produktai pigesni, vis lieka vienas kitas litas. Gelbsti išvykos kiek padirbėti užsienyje, tuo tarpu Lietuvoje darbo vis mažiau, jo sunkiau rasti.
Mes – maža šalis, labai priklausome nuo didžiųjų šalių ekonomikos būklės. Kai pagerės jų padėtis, tada geresnį gyvenimą pajusime ir mes.
Ona ŽADVYDIENĖ:
– Visais laikais kai kam buvo lengviau gyventi, kai kam – sunkiau. Aš asmeniškai krizės nejaučiu: kaip gyvenome prieš kurį laiką, taip gyvenu ir dabar, labai taupyti kol kas netenka.
Aurelija RAKAUSKAITĖ:
– Apie globalias krizės pasekmes nelabai galvoju, bankų veikla dar nelabai domina, todėl nejaučiu didelio skirtumo, kokia padėtis buvo, sakykime, prieš trejus ketverius metus ir dabar: reikia, einu ir perku, nesistengiu taupyti, galbūt, kad nelabai dar reikia. Prognozuoju, kad visų taip trimituojama bloga padėtis tęsis apie trejus metus, po to viskas pakryps į gerąją pusę.
Birutė ŠVAŽIENĖ:
– O ką čia gali sutaupyti, jeigu vienas šeimoje kultūros darbuotojas, kitas – pedagogas? Gyventi juk reikia. Gal taupo tik tie, kurie gauna dideles pajamas. Mano manymu, tas pasaulinės krizės burbulas gal kiek yra išpūstas: kažkas kala ir kala į galvą, kad siaučia krizė, tada žmonės tuo ir patiki. Kai pasižiūriu į mūsų valdžios viršūnės užmojus bei veiksmus, tai man atrodo, kad jokios krizės mūsų šalyje nėra (juokiasi).
Vidas STANKUS
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
