- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Ar jus veikia laiko persukimas?

Sekmadienio naktį Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, buvo atšauktas vasaros laikas. Iki kovo pabaigos gyvensime žiemos ritmu.
Apie laiko keitimo neigiamas pasekmes ne kartą yra kalbėję psichiatrai. Dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prieš rinkimus žadėjo, kad sėkmės rinkimuose atveju laiko nebekaitalios. Vis tik iki laukiamų pokyčių, panašu, dar teks palaukti.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, ar juos veikia ir kaip veikia toks laikrodžių sukiojimas.

Vytautas BALTUTIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Vytautas BALTUTIS, senjoras:
– Laikrodžių persukiojimą vertinu labai blogai. Žmogaus organizmas – ne automatinis mechanizmas, o biologinis kūrinys. Ir tam, kad prisitaikytų prie pokyčių, reikia laiko.
Pavyzdžiui, aš iki laikrodžių persukimo atsibusdavau pusę šešių. Dabar atsibundu pusę penkių. Nespėji žmogus priprasti prie to pasikeitusio laiko – šiuo atveju žiemos, o jau žiūrėk, ir vėl įveda vasaros laiką.
Mūsų atstovai Seime nelabai kreipia dėmesio į tai, ką mąsto žmonės. Aišku, referendumo dėl laiko kaitaliojimo gal ir nesurengs, nes tai brangu. Bet jei visi seimūnai dažniau pabendrautų su paprastais žmonėmis, sužinotų, ką jie mąsto. O tada jau sprendimus priimti ir imtis veiksmų nesunku.

Birutė DIRGĖLIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Birutė DIRGĖLIENĖ, senjorė:
– Laiko kaitaliojimas bent jau mane tai tikrai veikia. Ir veikia neigiamai.
Iš pradžių nebepavyksta gerai išsimiegoti ir pailsėti. Paskui per laiką, aišku, pripranti, bet sunkiai. Man prisitaikyti prie pasikeitusio laiko trunka kelis mėnesius.
Žinau, kad prie laiko sukiojimo sunku priprasti vaikams. Tad geriausia būtų, jei ateitų tokia diena, kad kas pusmetį laikrodžių nebereikėtų sukinėti valandą pirmyn arba atgal.

Vakarė SAKALAUSKAITĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Vakarė SAKALAUSKAITĖ, moksleivė:
– Kartais būna, kad galva pradeda svaigti. Manau, kad gal dėl to, jog persukus laikrodžius pasikeičia miego ritmas.
Esu pastebėjusi, kad prisitaikyti prie pokyčių reikia kokios savaitės. Bet šį rudenį gerai tas, kad šią savaitę, po to, kai valandą į priekį prasukome laikrodžius, yra moksleivių rudens atostogos. Bus lengviau priprasti.
Bet šiaip jau geriausia būtų, jeigu gyventume vienu laiku ir nebereikėtų kaskart prisitaikyti prie žiemos ar vasaros laiko.

Sigitas VITKUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Sigitas VITKUS, santechnikas:
– Manęs laikrodžio sukiojimai ir gyvenimas žiemos ar vasaros laiku neveikia. Aišku, kiekvienam žmogui būna skirtingai. Vieni sako, jog jiems tai netrukdo, kitiems – nepatinka. Galbūt sunkiau prisitaikyti jautresniems žmonėms – vaikams, seneliams. O ypač pavasarį, kai miego tarsi lieka viena valanda mažiau.
Bet aš vis tik pasisakyčiau už tai, kad laikrodžių sukinėti nebereikėtų. Visi priprastume prie vieno laiko ir visiems viskas būtų aišku.

Juozas BERŽINIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Juozas BERŽINIS, montuotojas:
– Nepasakyčiau, kad laiko persukimas man būtų problema, bet vis tik labiau patiko gyventi vasaros laiku.
Aišku, tai yra pripratimo reikalas. Bet vis tiek, tie kaspusmetiniai pokyčiai veikia žmones. Ir ne tik žmones, bet ir gyvulius. Pavyzdžiui, kad ir kokia karvė – į laikrodį nežiūri, tačiau jai vis tiek turbūt kitaip atrodo, jei šeimininkė jos melžti ateina anksčiau arba vėliau.
Aš sutikčiau, kad nebereikėtų kaitalioti vasaros ir žiemos laiko.

Stefanija VENCKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Stefanija VENCKIENĖ, senjorė:
– Kol priprantu prie persukto laiko, tenka kokias tris naktis pabūdrauti. Rudenį lengviau, nes žmonės kaip ir laimi papildomą valandėlę poilsiui.
Bet šiaip tai persisuku tą laikrodį ir gyvenu toliau – ką jau čia padarysi, reikia tai reikia. Prie visko priprantama.
Geriausia būtų, jei laikrodžių sukioti nebereikėtų ir gyventume stabiliai vienu laiku nepriklausomai nuo to ar žiema, ar vasara.