- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Ar kylančios kainos keičia pirkimo įpročius?

Besibaigiantys 2017 metai yra tituluojami kainų kilimo metais. Žmonėms aiškinama, kad prekių bei paslaugų kainos kyla dėl Lietuvoje didėjančių darbo kaštų. Kartais sakoma, jog kainų augimas yra šalyje gerėjančio gyvenimo požymis.
Gatvėje sutiktų praeivių klausėme, ar lyg ant mielių augančios prekių kainos verčia juos keisti pirkimo įpročius.

Marijona JOGMINIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Marijona JOGMINIENĖ, senjorė:
– Žinoma, kylančios kainos priverčia save apriboti.
Kaip tik einu iš parduotuvės. Atrodo, nieko nenusipirkau – sau maisto ir šį tą katinui. O sumokėjau dvidešimt eurų. Kur tai matyta – suma už pirkinius litais butų apie 70, o pažiūrėti nėra į ką.
Daugiausia maistą perku prekybos centruose. Pasižiūriu, kur ir kam taikoma kokia nuolaida. Taip žmogus ir laviruoji – nevalgęs juk nebūsi. Bet šiaip išgyventi darosi vis sunkiau.

Roma RŪKIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Roma RŪKIENĖ, senjorė:
– Žinote, yra taip, kad jeigu reikia ko nors, tai ir nusiperki. Valgyti reikia. Tad prekybininkai, manau, tai suprasdami ir „žaidžia“ tomis kainomis.
Aš asmeniškai maisto prekes perku prekybos centruose. Tačiau visokiomis nuolaidomis bei akcijomis netikiu. Ne kartą esu pastebėjusi, kad iš pradžių kainos dirbtinai sukeliamos, o paskui nuleidžiamos.

Petras BOČKUS. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Petras BOČKUS, senjoras:
– Kainų kilimą, ko gero, jaučia visi Lietuvos gyventojai.
Mūsų šeimoje pirkiniais rūpinasi mano gaspadinė. Mano reikalas ant stalo padėti pinigus, o pirkiniais, akcijomis bei nuolaidomis rūpinasi žmona. Man asmeniškai netenka stovėti prie prekių lentynose ir mąstyti, ką įsidėti į krepšelį, o ko atsisakyti.
Į klausimą, ar pirkiniams užtenka tos pačios sumos, kokią išleisdavome anksčiau, sunku atsakyti vienareikšmiškai. Pensija arba padidėja, arba ne… Tad verstis tenka iš to, kiek gauni.

Renata DAUNIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Renata DAUNIENĖ, laikinai nedirbanti:
Kainos, sakyčiau, auga kosminiu greičiu. Ir, žinoma, išėjus apsipirkti, jos verčia stabtelėti ir gerai pagalvoti, ar kokio nors produkto tikrai reikia, ar nereikia. Kaip kitaip, jeigu pajamos mažos, o  reikalai dėl darbo sunkūs…
Man atrodo, kad nuolat brangsta visų grupių maisto produktai. Kažko vieno negaliu įvardinti.
Jau žinau, kokiuose prekybos centruose ar prekybinėse bazėse kokie produktai pigesni. Pavyzdžiui, esu pastebėjusi, kur mėsa ir kokybiška, ir mažiau kainuoja, kur kava pigesnė. Ten ir einu šių prekių įsigyti. Be to, stebiu kainų akcijas.

Petras LIUPŠYS. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Petras LIUPŠYS, senjoras:
– Dažniausia apsiperku prekybos centruose. Ir tas visuotinis kainų kilimas neabejotinai turi įtakos tam, ką deduosi į krepšį parduotuvėse.
Pabrango alus. Man jis skanus ir tai, kad reikia jo atsisakyti, man yra problema.
O šiaip, kaip ir visi žmonės, perku pigesnius produktus. Perku per akcijas. Ypač tuos ilgo galiojimo produktus.

Tadas BAGDONAVIČIUS. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.

Tadas BAGDONAVIČIUS, vadybininkas-pardavėjas:
– Aišku, kad aukštos produktų kainos keičia ir pirkimo įpročius.
Žmonės liūdnai juokauja, jog kainos dabar prieinamos – priėjai, pasižiūrėjai ir nuėjai. Taip ir yra, kaip žmonės juokauja.
Šokiruoja pieno produktų kainos. O jie šeimoms, auginančioms mažus vaikus, labai reikalingi ir svarbūs. Pavyzdžiui, gabalėlis sviesto dabar kainuoja 2 eurus. Kada „prie lito“ 200 gramų sviesto kainuodavo 6–7 litus?
Žmona stebi akcijas. Pamato, kad, pavyzdžiui, kokiam aliejui taikoma nuolaida, nueina ir nuperka.