Algirdas Petravičius
Mažeikiai – keistas Lietuvos pakraščio miestas. Nežinau kodėl, bet man atrodo, kad jame laikas bėga kažkaip kitaip, negu Telšiuose, Vilniuje ar Druskininkuose. O kartais rodosi, kad jis tiesiog stovi vietoje.
Čia kalbu ne apie sekundžių tiksėjimą, bet apie giluminius procesus. Na, kad ir mūsų rajono „politinis elitas“. Stebėtina, kad kai kurie portretai atkeliavo dar iš „praėjusios epochos“ ir kolūkinių laikų, o politiniai ir ūkiniai rajono veikėjai jau daugiau kaip dvidešimt metų taip „nenuilstamai sprendė“ miesto ir rajono globalizacijos reikalus, kad Mažeikiai tapo… probleminiu miestu.
Kažkam gal atrodo, kad eilinis mažeikiškis tai turėtų vertinti kaip miestų vadybos „aukštąjį pilotažą“, tačiau tai padaryti neapsiverčia liežuvis. Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė politinės daugumos (koalicijos) manieros, iškalba, kostiumai, bet iš praeities nuolatos velkasi partinio instinkto – „išsaugoti valdžią“ – dvasia. Todėl metai iš metų nėra miesto vizijos, nėra perspektyvos matymo, nėra nuojautos ir labai trūksta pagarbos eiliniam miestelėnui ar rajono gyventojui. Manau, nieko nenustebinsiu, jei pasakysiu, kad po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų rajone politinė valdžia praktiškai nepasikeitė, o per šią kadenciją netgi vyksta istorinis reveransas, „praėjusio laiko“ rekonstrukcija. Tai yra unikalus atvejis!
Todėl aš užduodu sau klausimą: ar po to, kas išsakyta, gali būti dėsningi kiti dalykai, kurie vyksta šalia mūsų? Kodėl man atrodo, kad laikas bėga kitaip arba nuobodžiauja ir tiesiog stovi?
Šiame „laiko sąvokos“ kontekste gana mistiška man pasirodė viena sena istorija. 1987 metų rugsėjo mėnesį tuometinis rajoninis laikraštis „Pergalės vėliava“ su rubrika „Aštria plunksna“ išspausdino mano žinutę „Kodinis pavadinimas Snapas“. Jaunesniam skaitytojui priminsiu, kad dar 1984 metais Sodų trikampio parkelis pasipuošė skulptūromis. Neaišku kodėl, tačiau skulptoriaus S. Urbono skulptūra „Paukštis“ kentėjo nuo vandalų ir nuolatos būdavo vagiamas skulptūros snapas. Apie tai ir buvo mano trumpa žinutė. Nors nuo rašinio paskelbimo praėjo jau beveik dvidešimt penkeri metai, skulptūra „Paukštis“ iki šiol kaip niekur nieko stovi… be snapo. Keista, bet tai yra faktas! Manau, kad toks „istorinis“ atvejis galėtų pretenduoti į nominaciją per kokį nors mero padėkos vakarėlį. Skulptūra „Paukštis“ stovi taške, kuris tarytum užbaigia vieną skvero kraštinę. Kitą kraštinės tašką sudarė iš šio skvero fontano saugoti nuimta, bet vėliau paslaptingai dingusi vertinga bronzinė berniuko skulptūra. Trečiuoju tašku galėčiau įvardyti požeminį tualetą, kuris vieną dieną užsidarė, bet daugiau nebeatsidarė. Tai kažkuo panašu, tik milžiniškai sumažintu masteliu, į Bermudų trikampį ir jo dar neištirtas paslaptis, kai dingsta ne snapai ar skulptūros, o didžiuliai lėktuvai ir laivai. Niekaip kitaip kaip anomalija negalima pavadinti pastato vaiduoklio išdegusiais langais Sodų gatvėje Nr. 7, kuris šliejasi prie Sodų trikampio skvero. O gal čia viskas yra gerokai paprasčiau ir ne taip mistiška, kaip man atrodo?
Mažeikių rajono savivaldybės tinklalapio Mažeikių rajono skiltyje rubriką „Datos, faktai, skaičiai“ užbaigia tokia šykšti informacija: „1975 m. Zastaučiuose atidarytas Juozo Vaičkaus muziejus. 1981 m. įrengta Č. Kontrimo galerija muziejus.“
Ar gali taip būti, kad prieš trisdešimt vienerius metus kažkam sustojo laikas? Ir nejaugi visiems laikams?
Telšiai jau baigia pasistatyti ir įsirengti šiuolaikinį sporto aikštyną ir turi savo dramos teatrą, Druskininkai toli „atsiplėšė“ su pramogų ir SPA parkais, o Mažeikiai, kažkada turėję net simfoninį orkestrą, šiandien dar tik dėlioja spalvotas šaligatvių trinkeles. Bet to šiandien aiškiai nepakanka, kad galėtume sakyti, jog spėjam su laiku ir jo mestais iššūkiais, jog savo idėjomis jį netgi lenkiam. Tai yra tik nuomonė, nes laiką kiekvienas supranta savaip.
Beje, kažkur skaičiau, kad laikas Žemėje kažkada sustos…
Algirdas Petravičius
Pirmiausiai noreciau padekoti autoriui uz gera straipsni su trupuciu humoro, ko labai reikia sitoje situacijoje… Graudu kad mieste kuriame uzaugau nieko nebelike, tik seima. Draugai ir jaunimas issilakste i didesnius ir platesnius vandenius, ir kas gi galetu juos kaltinti. Mazeikiuose laikas sustojes ir abejoju ar kas pasikeis kol siltuose savivaldybes kedese sedes tie patys veidai! Kai kurie is jusu kaltina seimo nari Giedraiti bet pagalvokite ar lengva vienam zmogui stoti pries savivaldybes gauja kuri nepasikeite ir nieko nedare tiek metu, jie kaip gangsteriai priima sprendimus tinkamus tik jiems, idarbina zmones naudingus tik jiems (gimines, draugai, vaikai ir t.t). Net juokas ima pagalvojus kokie galetu buti savivaldybes posedziai ir kokie klausimai sprendziami juose, asmeniskai man Mazeikiu miesto savivaldybe kazkoks absurdas ir mano nuomone nepasikeis tol kol nebus sukurtos naujos darbo vietos, nepagers viesasis transportas ( kokie musu autobusai, GEDA, kol neatsiras pramogu centras!!! Bet kam stengtis del miesto ir zmoniu geroves jei galima pasirupinti tik savo kisene ir sakyciau gan neblogai! Aciu kad leidote issakyti savo nuomone.
Pagarba zmogui kuris ji ikure, ta parka nors tai butu ir pats velnias
O man atrodo, kad visi komentarai parašyti vieno, daugiausia dviejų asmenų. Labai jau stilistika panaši ir liaupsinimo turinys. (?)
ANTANAS. Straipsnis geras.Sodu parkelis paverstas tualetu, tvenkinio vanduo smirda,plyteles sutrukinejusios, traumuojami vaikai ir suage. Vyresni gyventojai ir dabar ji vadina Giedraicio parku.
Nieko naujo neatsitiko – įvyko bolševizmo restauracija runkelių ir budulių dėka po 1992 metų įspūdingų rinkimų į Seimą. Žinoma, dabar bolševikai vadinasi kapitalbolševikais ir gano nebe proletariatą, o kapitalą. O kolchozų išlaikyti nebuvo įmanoma sugriuvus ekonomikai Rusijoje. Ne Lietuva sugriovė Rusijos ekonomiką, o ji pati savaime sugriuvo per Šaltąjį karą. M.Tečėr net norėjo gelbėti tokią Sovietų Sąjungą ir ragino Gorbį jos negriauti ir neleisti susivienyti Vokietijai ir atsikurti Baltijos valstybėms ir pan. Bet ir tai jau nebepadėjo. Tečėr pastangos nuėjo velniop. Sovietų Rusijos imperiją sugriovė SSK(b)P CK ir KGB elitas ir jų anūkėliai, o ne „pribaltai“, kurie anuomet miegojo giliu miegu ir apie jokią „Perestrojką“ net nesvajojo, išskyrus disidentus ir sovietmečio neformalus ir okupacinio režimo oponentus. Tokiu miegu tebemiega ir mano sesės ir broliai Mažeikiuose. Mažeikiai kaip ir Tėvynė Lietuva mums viena ir nepakeičiami – viena Žemaitija ar Kuršas, nesvarbu, todėl visada išliks savi ir mieli, nesvarbu kas juos bevaldytų, griautų ar engtų. Ar jaunieji bolševikai ar senieji kaip tas draugas, kuris vėl trainiojasi aplink Mažeikius ir ieško naivių budulių, kurie vėl balsuotų už riebų bolševiką.
Visiskai sutinku su gerb,A.Petraviciaus isdestytomis mintimis.tokia siandienos Mazeikiu nudiena.manyciau niekada niekas ir nepasikeis i geraja puse kol valdzioje sedes tie patys musu miestelenu pinigais apauge vadinami valdzios vyrai.keisis kada,tik tada kai i valdzia ateis nauji zmones,visiskai nauji,niekaip nesusije su esanciais dabar valdzioje.nesakau,kad jie nesides i kisene taip vadinamu atkatu,bet gal nors kazka darys,o ne tik be sazines grauzaties ims atlyginimus.cia tik mano mintys,dauguma nepritaras,o gal kazkas pasakys-gal but ir tiesa.ko labiausiai truksta musu miestui,tai truksta zmoniu kurie ne tik po visokiais slapyvardziais ivardintu esamas problemas,bet ir pasiulytu ju sprendimo varijantus.tiesiog noretusi sio straipsnio tesinio,tesinio su mintim kaip galima butu keisti musu miesti ivaizdi,ka galima butu padaryt,kad ne geda butu pasakyt,kad tu is Mazeikiu,bet ir pakviest svecius,parodyt savo gimtaji miesta.
Žinai, bepigu svetimais hansiukų pinigais švaistytis, o ne savo uždirbtais arba imtais skolon anūkų sąskaita. Aš irgi norėčiau, kad hansiukai man duotų pinigėlių šitiems Šerkšnės upelės teršėjams išgaudyti, bet neduoda – barbarais laiko. Nesiruošiu dovanoti tiems rubuilių naikintojams mano upelėje, o kas jie tokie – visi gerai žinote. Ogi kolchozų pirmininkai kapitalistais patapę ant svetimo arba skolinto gero arba jų kieti anūkėliai. Matau, kad nieko nebus su tais bolševikų pasekėjais čia, Mažeikių apskrityje,, gal net teks kreiptis į Dautarų baronus von Bock’us pagalbos, gal paskolins kokį tanką rubuilių išmušinėtojams pagąsdinti. Ypač tuos, kurie elektra tvatija nabagėlius. Ir daužo lydekaites naktį, kai mes visi miegame – nežinome ką daryti.
gerb. Varde, man malonu skaityti kad ir Jūs bandote suskaičiuoti o ne paneigti Giedračio atliktus darbus Mažeikių r, gyventojų labui. Tik negražu pravardžiuotis. Kitą žemindamas savęs neišaukštinsi. Mažeikių gyventojai nėra kvaili ir balsuoja už tuos , kurie ir tarybiniais laikais ir dabar dirbo, o ne plakė liežuviu. O dabar sėskit ir smarkiai pagalvokit ką dėl mažeikių nuveikėte Jūs…Nieko… Tada balsuokit už save…
Oi ne visada Giedraitis tinkamoj vietoj, oi ne visada… Nesuskaičiavo, kad reikia laiku bėgti iš Burokevičiaus kompanijos, o tai jam kainavo 20 metų užšaldymo. Atbuvo lede, išlindo, o atitirpti nespėjo, vis dar senas dainas dainuoja, kaip prie Mažeikių jau kitas, išaušo rytas… O kol yra tikinčių į dedą Morozą, tol jis Santa Klausu netaps…
ponas Algirdai, ar Jūs, būdamas Giedraičio atstovu Mažeikiuose, nebijote teigti, kad Mažeikiai nė kiek nepajudėjo į priekį. Jau vien tas faktas, kad buvęs partijos sekretorius vėl trainiojasi apie Mažeikių valdžią, yra iškalbinga. Reiškia tikrai niekas nepasikeitė. Ir tos jo kalbos tebedvelkia 25-erių metų senumu: sugraiauti kolūkiai, naikinami kaimų kultūros židiniai… ir t. t.
O dėl Giedraičio nuopelnų… vargu, ar jis čia ką prisidėjo: tiesiog kažkieno nuopelnus pasisavinio kaip savus. Juk jis visada moka atsirasti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nors ir nekviestas.
Jis būdamas opozicijoje sugebėjo susitarti ir padėjo gaunant lėšas gyvenamųjų namų, mokyklų, Renavo rūmų renovacijai. Jis vykdydamas mažeikiečių prašymus iškovojo finansavimą Mažeikių, Sedos, Viekšnių m. sutvarkymui ir kt..
Sugebėjo susitarti+padėjo gauti+iškovojo…
O aš jau maniau kad nemastančios amebos evoliucijos eigoje išmirė…Bet ne, kiekvienam dievukui savo tikintieji ir garbintojai… Uzuojauta
gerb. Miunhauzenai, tai yra tik vieno Tavo nuomonė, nes Tu dar tebesvaigsti bolševikais, pravardžiuoji žmones. Aš, mano gausi šeima ir dauguma bendradarbių, kaimynų balsavome ir vėl balsuosime už Giedraitį, nes jis vykdo savo rinkiminius pažadus. Jis nelenda į televiziją, nesireklamuoja laikraščiuose. Jis būdamas opozicijoje sugebėjo susitarti ir padėjo gaunant lėšas gyvenamųjų namų, mokyklų, Renavo rūmų renovacijai. Jis vykdydamas mažeikiečių prašymus iškovojo finansavimą Mažeikių, Sedos, Viekšnių m. sutvarkymui ir kt.. Visa tai ir dėl TAVO GEROVĖS, MIUNHAUZENAI.
Mažeikiškiai visai nusivažiavo su tuo bolševiku Giedroicu. Sunku patikėti, kad taip galėjo nutikti.
,,po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų rajone politinė valdžia praktiškai nepasikeitė, o per šią kadenciją netgi vyksta istorinis reveransas, „praėjusio laiko“ rekonstrukcija. Tai yra unikalus atvejis!“
Gerb. Algirdai, Stanislovo, pasisakiusio prieš Lietuvos nepriklausomybę patarėjau, man patinka jūsų rašymo stilius, tik nedarykite, jaučiu spausdinimo, klaidų. ,,Praėjusio laiko“ rekonstrukciją pirmiausia buvo siekiama padaryti ne ti rajono mastu, bet ir respublikos, išrenkant į Seimą Stanislovą Giedraitį. Tai gal čia ir jį turite omenyja