Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas.
Taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 iki 4 tūkstančių. Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius. Iki 2021 metų tikimasi parengti 24 tūkst. karių.
Mažeikiškių klausėme, ar Lietuvai reikia nuolatinės privalomosios karo tarnybos.
 Aldona VENCKUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Aldona VENCKUVIENĖ, „ORLEN Lietuva“ krovos technikė: – Aš manau, kad yra savanorių – kas nori, tegu eina tarnauti. Tiesa, tiek daug jų nepririnksi, tad aš manau – kariuomenės karių skaičius galėtų būti ribotas, kad nebūtų tos prievartos. Tegu pirmiausia ima į kariuomenę tuos, kas nesimoko, nedirba – gal tokius reikėtų paversti vyrais. Aš visada esu prieš prievartą. Manau, mums nereikia tokios didelės kariuomenės – per daug mus gąsdina iš visų pusių, pateikia agresyvią užsienio politiką. Juk pas mus gal nėra taip baisu? Kaip sakoma, žemaičiai kantrūs, ištvermingi, patys niekur nepuola, tad to papildomo tūkstančio šauktinių tikrai nereikia. Kita vertus, gal mums užtektų ir profesionalios kariuomenės… |
 Osvalda MICKUTĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Osvalda MICKUTĖ, gimnazistė: – Žinoma, kad kariuomenės reikia ir aš nesuprantu, kodėl vaikinai nenori eiti tarnauti. Man atrodo, kad vyrui eiti į kariuomenę yra garbė. Mūsų tėvų laikais tai buvo suvokiama, tad kodėl viskas pasikeitė? Vaikinai galvoja, kad iš jų atimamas laikas, bet juk jų iš karto į karą neveža: apmoko ir tada jie yra atsargoje, jei reikės, kada nors pakvies. Argi kariuomenė nėra gera proga fiziškai sustiprėti, daug sužinoti, išmokti? Grėsmės šaliai visada yra, niekas negarantuotas, kad mums kažkas padės. Profesionalūs kariai visada geriau – jie net į šauktinius žiūri su šypsena… Bet šauktiniai – vis tiek gerai. Su keliomis merginomis svarstėme, ar baigus mokyklą mums nenuėjus į kariuomenę savanorėmis ir tik po to stoti mokytis. Tai būtų gera galimybė permąstyti visą gyvenimą, sustiprėti. Viena mergina iš tų, su kuriomis kalbėjomės, kiek žinau, išties važiuos užsirašyti į kariuomenę. |
 Artūras ŠILIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Artūras ŠILIS, ekonomistas: – Tokia tvarka, kad kariuomenė turi būti, bet šauktinius galėtų remti Europos Sąjunga. Mes neturime pakankamai lėšų, kad kariuomenę patys galėtume finansuoti. Politikai, aišku, skatina formuoti kariuomenę, bet jai reikia finansavimo iš kitur. To reikia reikalauti. Mes dabar esame tokioje situacijoje – tarp Rusijos ir Vakarų. Ir jeigu mes nereikalausime finansavimo iš Europos, mes nieko neišlošime. Mums reikia ne didelės kariuomenės, bet būtina ruošti profesionalus, kurie galėtų susitvarkyti su išpuoliais, jei jų būtų. Kitaip tariant, avių bandą galima turėti didelę, bet naudos nebus. Kariuomenę labiau reikėtų specializuoti, ji turėtų būti profesionali – jeigu norima tinkamai ginti šalį. Kita vertus, ginti šalį yra kiekvieno prievolė. |
 Alma AUGUSTINAVIČIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Alma AUGUSTINAVIČIENĖ, buhalterė: – Aš galvoju, kad ir kaip būtų – Lietuvą reikės ginti, tad kariuomenė reikalinga. Ir keturiasdešimtaisiais metais ją reikėjo ginti – gal ir nebūtume laimėję, bet būtume bent garbingai pasielgę. Jaunuoliams kariuomenė tikrai ne pro šalį – kas tik gali, tegu tarnauja. Kariuomenėje jaunuoliai gauna drausmės, persiauklėja, tad aš esu tik už tai. Ir ta prievarta yra nieko tokio. Žiūrėkit, kaip Izraelyje – ten net merginos tarnauja. Gali būti ir profesionali kariuomenė, bet reikia ir šauktinių – tegu jaunuoliai apmąsto savo gyvenimą, sutvirtėja. |
 Saulius JONUŠKIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Saulius JONUŠKIS, vairuotojas: – Tiek laiko tarnauti šiaip jau nėra didelė problema, tad į kariuomenę turėtų eiti kiekvienas jaunuolis – vaikinai turi suvyriškėti. Didelė kariuomenė gal ir nėra reikalinga, bet rezervas tikrai turi būti. Tik laiko klausimas – kada gali atsitikti negeri dalykai. Mūsų kariuomenėje kariai tikrai negauna visko, kas priklausytų, tad kažkiek turėtų būti ir profesionalios kariuomenės: kol surinks šauktinius, gali praeiti daug laiko, o profesionalai būna pasiruošę bet kada. |
 Bronislovas BARKAUSKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Bronislovas BARKAUSKAS, senjoras: – Aš manau, kad šauktinius reikia kviesti būtinai – atėjo laikas ir būk malonus, atlik savo pareigą. Sovietiniais laikais niekas neklausė – nori ar nenori, vežė, kur norėjo. Mane, pavyzdžiui, išvežė į Kolos pusiasalį. Dėl kariuomenės dydžio sunku pasakyti – tai sprendžia Krašto apsaugos ministerija, Seimas ar dar kažkas. Mano supratimu, jeigu mus užpultų kokia didesnė šalis, tai kas tie trys milijonai? Dabar nė tiek nelikę! Ir daugiausiai pensininkai. Tad nepadės jokia kariuomenė. Bet jeigu kokia suirutė ar riaušės kiltų šalies viduje, kariuomenė reikalinga. Jaunimas turi būti susipažinęs su ginklu, jį įvaldęs. |
manau turi tarnauti,gal per tuos 9 mėn atpras nuo žalingų įpročių,gaus pamokų kaip tvarkytis,gal turės atsakomybės jausmą, o dabar jaunimas jau nuo 12 metų rūko,vartoja alkoholį,narkotikus,manau būtų gera pamoka,ir reikia imti tiesiai baigus mokyklą,jokių išimčių,išskyrus sveikatą
Napoleonas yra pasakęs : Tas, kas nenori maitinti savo kariuomenės, maitina svetimą.
Taigi buvo tie šauktiniai keletą metų… nepasitvirtino, atšaukė juos. Tada vėl įvedė, 2008-tais vėl atšaukė, nes vėl nepasitvirtino. Tai kam bristi į ta patį mėšlą, jei net nereikia jų? Valdžia pati nežino ko nori.
Aš tik už savanorius. Tokioje jau „laisvoje“ šalyje gyvenam…. kur valdžia vadovauja ką kam daryti ir kur eiti. Tegul patys eina ir žaidžia tą karą. Pats buvau šauktinis, bet jaučiuosi veltui iššvaistęs laiką kokioje vasaros stovykloje. Pabėgiojom, pabraidėm po purvus. Ir kas iš to?