Lietuvos politikai pasišovė įgyvendinti iniciatyvą riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Dar praėjusių metų pavasarį buvo pasigirdę svarstymų apie tai, kad verslininkams reikia leisti grynaisiais atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, gyventojams – iki 3 tūkst.
Tačiau tąkart tokie planai bei idėjos liko neįgyvendinti. Prie jų bandoma sugrįžti ir vėl. Tikimasi, kad grynųjų pinigų naudojimo apribojimai galėtų mažinti „šešėlį“. Tačiau tikslių apskaičiavimų ir tvirtų argumentų stinga.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme: jie „už“ ar „prieš“ grynųjų pinigų naudojimo ribojimą.
 Regina. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Regina, valytoja: – Aš asmeniškai esu „prieš“ šitokį ribojimą. Vis tiek prisieina, kad žmonės sudaro kokį sandėrį, kuriame cirkuliuoja grynieji pinigai. Mano nuomonės nekeistų net ir tai, jei ta suma, kuria būtų leidžiama atsiskaityti grynaisiais, būtų didesnė. Iš esmės nepritariu tokiai idėjai, ji nekokia. Žmogus turi turėti laisvę pasirinkti ir atsiskaityti taip, kaip jam norisi ir kaip jis tuo metu gali. Kam gerai grynieji, tie tegul atsiskaito jais, kam patogiau naudotis elektroninėmis bankų sistemomis, tas tegul jomis ir naudojasi. Galvoju, kad tokio sumanymo įgyvendinimu labiausiai yra suinteresuoti komercinių bankų atstovai. |
 Sonata GRICIUVIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Sonata GRICIUVIENĖ, nedirbanti: – Mano manymu, toks siūlymas gerų atgarsių iš paprastų žmonių tikrai nesusilauks. Viena vertus dėl to, kad kai kurie, ypač vyresnio amžiaus žmonės, nemoka naudotis tomis internetinėmis bankininkystėmis, nesusigaudo jose. Tad norėdami kokį brangesnį, ilgai planuotą pirkinį įsigyti, turės eiti į bankus. Turės mokėti už tas jų paslaugas pinigus. Žodžiu, tai eilinį kartą paprastiems žmonėms apsunkintų gyvenimą ir paprastus dalykus padarytų sudėtingais. Gal toks apribojimas mažiau pirkti grynaisiais pinigais ir prasmingas, kai kalbama apie daug ir dažnai perkančias įmones. Beje, o kas gali paneigti, kad po siekiu mažinti „šešėlį“ nėra paslėptas noras rinkti informaciją apie tai, kas, ką ir kiek perka. |
 Mindaugas LAPŠYS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Mindaugas LAPŠYS, nedirbantis: Aš tai visai „už“ tokią idėją. Juk, pavyzdžiui, automobilį ar kitą daiktą už tuos 3 ir daugiau tūkstančių eurų ne kasdien šeimos perka. Lietuviai nėra tokie turtingi, kad tokias sumas kasdien išleistų. Tai anokia čia ta problema atsiskaityti per banką. Dauguma juk dabar vis tiek viename ar kitame banke turi sąskaitas, kuriose ir saugo pinigus didesniems pirkiniams. Tai jei perki, nueini į banką, paprašai pervesti, už tai susimoki. Arba jei pats sugebi ir gali, kompiuteriu padarai tą pavedimą. Tai kur čia problema? Aš tai jos nematau. Gal ją mato tie, kurie turi ką slėpti? |
 Antanas TIŠKUS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Antanas TIŠKUS, montuotojas: – Girdėjau, šia tema buvo kalbama per televiziją. Galvoju, kad man asmeniškai toks sumanymas, jei ir bus įgyvendintas, jokių problemų ar nepatogumų tikrai nekeltų. Kas daug pinigų turi, kas juos nori slėpti, tiems gal ir „nepatogus“ būtų tas atsiskaitymas ne grynaisiais. Bendrai, sąžiningiems, paprastiems žmonėms tai neturėtų kelti jokių keblumų. Pirmiausia jau vien dėl to, kad pirkiniai už tuos 3 tūkst. ir daugiau eurų – ne kasdieniai. Bus reikalas, nuvyks į banką ir atsiskaitys per jį. Man atrodo, kad tokia idėja riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais yra parėjusi iš Europos Sąjungos. Kitose šalyse, ko gero, tai jau taikoma, tad tokiam įstatymui, sumanymui ar kaip pavadinsi, turėsime paklusti ir mes. |
 Gintarė VALANTINAVIČIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Gintarė VALANTINAVIČIENĖ, augina vaikus: – Norą bandyti riboti atsiskaitymus grynaisiais vertinu neigiamai. Nepatogu turėti tokius pinigus banko kortelėse. Mano manymu, taip šalies valdžia ir bankai nori žinoti, kiek žmonės turi pinigų, ką ir už kiek perka. Na ir logikos yra, šiaip jau juk nereti atvejai, kai asmuo stabilių oficialių pajamų negauna, o turtų turi. Vadinasi, turi grynųjų pinigų, jais disponuoja, o mokesčių nemoka. |
 Pranas. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Pranas, senjoras: – Esu prieš bet kokius ribojimus. Viena vertus, kaip galima su tokiu ribojimu sutikti, jeigu, kiek žinau, Latvijoje ribojami atsiskaitymai grynaisiais už pirkinius, kurie kainuoja 7 ir daugiau tūkst. eurų, o Estijoje – 15 tūkst. ir daugiau. Kodėl pas mus sumanyta riboti būtent tokią sumą? Man panašu į tai, jog bankai nori pasipinigauti. Vidury baltos dienos žmogui į kišenę neįlįsi ir tų pinigėlių nepasiimsi. Tai sugalvojama štai tokių gudrybių. Ir bendriau, pastaruoju metu valdžia Lietuvos žmones labai nori apkrauti visokiais draudimais, apribojimais. Nesinori blogai kalbėti apie savo tėvynę, bet daug joje neteisybės. |
Dievuleliau… Boze, Boze…
Viena ponia, gaudama gal 400 eu per menesi, pergyvena, kad nebegales 3000 grinuju isleisti!
Kita ponia pergyvena, kad senjorai nebegales, savo sutaupytu euru sukciams atiduoti!
Paskutine ponia – pribaige… „- vertinu neigiamai. Nepatogu turėti tokius pinigus banko kortelėse.“ ir toliau „nereti atvejai, kai asmuo stabilių oficialių pajamų negauna, o turtų turi. Vadinasi, turi grynųjų pinigų, jais disponuoja, o mokesčių nemoka.“
Cha, suneš pensininkai savo santaupas į bankus, o tie-pyst ir bankrutuos. Ir ką tada? Ogi nieko- mes gi avinai, su mumis galima daryti ką nori ir per kur nori: pabliausim kaimynui į petį ir vėl ištikimo šunyčio akimis žiūrėsime į valdžią, laukdami, kol mums kokį kaulą numes:DDD
tokie jau tie lietuviai, nenori mokesciu moket ir viskas. nesvarbu, kad stambiausi vagys uz grynus pinigus perkasi sklypus, vilas, kita prabangu turta ir t.t. net paprasti zmones, kurie tokiu sumu kaip 3 tukst. niekam neisleidzia vis tiek is principo tam nepritaria. seselinis instinktas. pvz uz 3 tukst. gyvenime nieko nesu pirkes. o jei pirksciau nama ar sklypa, ar net masina, tai noreciau kaip tik bankinio pervedimo garanto