- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Ar šiemet eisime į Juozapinių jomarką?

Šisbeitauskas

Šventiniam laikotarpiui iki Kovo 11-osios aprimus, mažeikiškiai gali lankytis spektakliuose, kino filmuose ir koncertuose – neseniai kultūros centrą drebino Vitalijos Katunskytės balsas, bet salė buvo pustuštė: neaišku, ar žiūrovai išsigando šalčių, vėsokos salės, ar tas balsas jau atsibodo, o gal jie pavargo besiklausydami pačios atlikėjos pasakojamos jos ligų istorijos?
Užtat praėjusį sekmadienį salė ošė nuo mažeikiškių plojimų ir dainavimo – juos čia savo dainomis kaitino jaunuolių grupė „Pikaso“. Kiek teko girdėti, kas tame koncerte buvo, tikrai niekas nesigailėjo.
O šį savaitgalį į Lietuvą ateina šv. Kazimieras – Lietuvos ir amatininkų globėjas, tad ne veltui jo garbei daugybę metų sostinėje vyksta garsioji Kaziuko mugė. Pagal senas tradicijas, jos metu pirmiausia prekiauti savo darbais turėtų amatininkai, bet dabar niekas to nepaiso – šioje didžiausioje šalies mugėje galima nusipirkti įvairių įvairiausių prekių, o pagrindiniu simboliu yra virtusios verbos. Savaitę pavėlavusi Kaziuko mugė žada būti ir mūsų mieste, kiek žinau, ji yra pasiekusi ir Klaipėdą, o kituose miestuose, tarp jų ir Mažeikiuose, ši mugė tampa tradicine kai kuriose mokyklose ir net vaikų darželiuose: kaip sakant, jaunoji karta nuo mažens mokoma verslumo.
Viskas čia yra normalu, gal net būtų ir gerai, jei tokiose mugėse darželinukai ir mokiniai prekiautų savo gamybos valgomais produktais ar kitokiomis prekėmis, bet dalis to gamybos krūvio, kaip visada, tenka ir jų mamoms ar tėveliams. Ir niekas jų neklausia – norite to ar ne, turite laiko ar lekiate, versdamiesi per galvas. Gerai, jei jos lieka vietose. Tokia situacija būna ne tik per Kaziuką – auklėtoja sugalvojo, kad kažkoks vaikas darželyje ar mokykloje per karnavalą turės vaidinti vilką, o mamytės vos ne iš proto eina, ieškodamos tinkamų drabužių ar kaukių, – kiekviena jų nori, kad jų atžala atrodytų kuo gražiau.
Kaziuko mugę Mažeikiuose atstoja miesto didžiajame turguje maždaug už pusės mėnesio vyksiantis Juozapinių jomarkas. Šiemet jis turėtų būti jubiliejinis – dvidešimtasis, bet apie jį kol kas jokia  informacija nei mano ausų, nei akių nepasiekė. Reikia tikėtis, kad ši graži jomarko tradicija nebus nutraukta, juolab kad šiemet ji tokia šventiška…
Šventinė nuotaika, aišku, vyravo ir Vasario 16-ąją, kai šiai šventei skirto koncerto metu buvo teikiamos įvairiausios nominacijos – tie žmonės tikrai jų nusipelnė, suabejojau tik dėl kelių iš jų: mano galva, nominacijos turėtų būti teikiamos už visuomeninę veiklą, o ne už apmokamą, jų tiesioginį darbą. Ir dar – skiriant ar renkant kandidatus į vieną ar kitą nominaciją aš nuolat pasigendu viešumo: apie tai, kokia nominacija ir kam ji bus skiriama, sužinome po to, kai tuos nominantus patvirtina Savivaldybės Taryba ar nominacijos jau teikiamos.
Tiesa, kandidatai būna skelbiami kažkur Savivaldybės internetiniame tinklalapyje, bet daugelis mažeikiškių net neturi kompiuterio, ką jau kalbėti apie tai, kad jie patys gali kažką pasiūlyti ar išrinkti – apie tai daugiau niekur neskelbiama, o juk turime tiek daug kitokių visuomenės informavimo priemonių, kurios prieinamos, matomos ar girdimos visiems mažeikiškiams. Neatsitiktinai paskui ir atsiranda nustebusių, nesutinkančių su viena ar kita nominacija.
Dabar šiek tiek apie kasdienius, o gal ir dvasinius dalykus. Kažin, ar kiekvieno mažeikiškio namuose yra Šventasis Raštas? Bent jau antroji jo dalis – Naujasis Testamentas, kurio Evangelijų skaitymus girdime šv. Mišių metu? Kai kas gali pasakyti – kam man jis, juk aš netikintis ir pan. Tikintis ar netikintis esate, bet savo namuose šį visame pasaulyje pripažintą leidinį ar bent jo dalį savo knygų lentynoje turėtumėt turėti. Maža kas gali atsitikti. Tai juk visas išminties, atsakymų į daugelį klausimų šaltinis. Ir nesvarbu, koks jūsų santykis su Dievu.
Šventasis Raštas turi atitikmenis visose pasaulio religijose – tai ir paaiškina jo unikalumą. Šį leidinį galima įsigyti knygynuose, tikriausiai rasit jį ir bibliotekose. Ne kartą esu matęs žmones, už „ačiū“ dalijančius Naująjį Testamentą mūsų gatvėse, bet žmonės kažkodėl vengia jį paimti, galvodami ir sakydami, kad jį platina sektantai, tad bėga nuo platintojų kuo toliau.
Koks skirtumas, kas dalija – svarbu tai, ką dalija. Juk Naujasis Testamentas vienodas visiems krikščionims, nesvarbu, kokiai bažnyčiai jie priklauso. Kartais pagalvoju, kodėl šios knygos gatvėse neplatina katalikai, nelabai ją rasi ir tarp bažnyčiose parduodamų leidinių, tad siūlantiems ją gatvėje reikėtų padėkoti ir nesibaiminti, nesigėdinti tos knygos paimti. Kas kita, kai tokie platintojai trukdo jūsų ramybę namuose, klausinėja apie tikėjimą, siūlo savo leidinius – tai nepriimtina ir man – kam ko reikės, tas tuos dalykus susiras pats.
Nemokamai gauti gerą dalyką nėra taip jau blogai, tad kartais verta tuo pasinaudoti. Nemokamai viename socialinių tinklalapių siūloma pasidaryti ir įvairių testų – kaip atrodyčiau senatvėje arba jei būčiau Holivudo žvaigždė, moterys mėgsta „išsiburti“, kaip atrodytų, jei būtų vyras, į kokią garsenybę yra panašios… Suprantama, gal ir smagu pamatyti save gražesnę, įdomesnę, kitokią, bet ką tai pakeičia, kokia yra to vertė? Man tai panašu į naivų žaidimą ir kai tokiais eksperimentais užsiima, atrodo, protingi, visuomenėje žinomi žmonės – apima kažkoks keistas įspūdis, galvoje atsiranda įvairiausių minčių… Juolab kad pasidarius tuos testus galima pasižiūrėti jų rezultatą ir viešai neskelbti, ne – žmonėms tikriausiai kaip vandens reikia pagyrų, komplimentų, bet juk visi supranta, kad tai yra „kas būtų, jeigu būtų…“ Bet jeigu jau taip būtinai reikia, tebūnie – negi žmonėms uždrausi iliuzinį pasitenkinimą? Gero visiems savaitgalio.