Ar sulauksime draudimo valgyti cepelinus?

Šisbeitauskas

Trečioji rugpjūčio savaitė buvo kiek neįprasta: vieniems, pasirinkusiems ilgojo savaitgalio variantą, ji gerokai sutrumpėjo, kitiems Žolinė įsiterpė į darbo savaitę. Nesiimu spręsti, kuris variantas geresnis, bet man priimtinesnis pasirodė ilgasis savaitgalis. Jis turėtų būti geresnis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui: pirmadienį po savaitgalio atėję darbuotojai darbo imasi pamažu, o tuoj po pirmadienio atsiradęs laisvadienis žmones išbalansuoja, tad trečiadienį vėl viską reikia pradėti iš naujo. Kaip ten buvo, taip, o rytoj vėl prasideda savaitgalis. Beje, šventinių dienų greitai nebeturėsime – artimiausia darbo diena, kai nereikės dirbti, bus lapkričio 1-oji.
Žolinės proga mažeikiškiams pasiūlyta nemažai įvairių renginių. Štai Renavas kvietė į dvaro vasaros festivalį, viekšniškiai – į Molio šventę, o Mažeikiuose surengtas Žolinės susiėjimas. Nežinau, kaip reikėjo visur suspėti, bet tikrai pažįstu tokių mažeikiškių, kurie aplankė visas tris šventes. Tokį šventinį „bėgimą“ laikyčiau noru pasirodyti tautai, nes renginio nuotaikos per trumpą laiką tikrai neįmanoma pajusti. Viena pažįstama ponia mėgdavo sakyti, kad vienu užpakaliu dviejuose „baliuose“ nepasėdėsi, o čia – netgi trys.
Man šį kartą pasisekė: sugebėjau pasėdėti dviejuose, mat Renavo festivalis prasidėjo daug anksčiau nei mažeikiškių renginys. Renavo šventė patiko tuo, kad čia buvo galima daug ką pamatyti, daug kur dalyvauti: nereikėjo sėdėti vienoje vietoje ir nuobodžiauti.
Šventei Renave pasibaigus, suspėjome grįžti į Mažeikių Žolinę. Kaip sakė nuo pradžių čia buvę pažįstami žmonės, pavėlavau nedaug, nes ir šventė vėlavo prasidėti. Bet man visiškai užteko to, ką suspėjau pamatyti. Renginys ir čia buvo puikus: daug gerai nusiteikusių žmonių, neblogas koncertas, pokalbiai su sutiktais pažįstamais, galimybė pamatyti įdomių dalykų, vasariškų grožybių. Šiek tiek deguto į statinę su medumi įmetė du dalykai: vienas – techninis, kitas, sakyčiau, žmogiškasis. Pirmiausia turiu galvoje muzikinę šventės dalį – nežinau, kas ten atsitiko, bet beveik per kiekvieno kolektyvo pasirodymą pasitaikė visokių garsinių nesklandumų – negi XXI amžiuje neįmanoma jų išvengti? Bet tai, kaip sakiau, trumpalaikiai ir sutvarkomi dalykai.
Kita problema susijusi su šventės žiūrovais. Nežinau, kaip kitiems, bet man kartėlį sukėlė vaizdelis  – pirmose žiūrovų gretose nerimo neadekvačiai besielgiančios merginos ir vienas baltakelnis vyrukas. Jie linksminosi akivaizdžiai padauginę gėrimo su laipsniais – spėju – šventėje pardavinėjamo alaus. Merginos visuotinio dėmesio reikalavo savo perdėtu emocingumu, toks elgesys, įtariu, taip pat buvo nulemtas alkoholio – mačiau, kaip jos ne kartą ragavo alaus. Šios šventės dalyvės savaip linksminosi ir „vaidenosi“ prieš žiūrovus iki pat jos pabaigos.
Vėliau, kalbėdamas su žmonėmis, išgirdau, kad ir jiems tai pasitenkinimo nekėlė, priešingai – kelių neblaivių žmonių elgesys daugeliui gadino nuotaiką.
Sunku pasakyti, kas turėjo įspėti ar sudrausminti neįprastai besielgiančias damas ir jų draugelį: šventės organizatoriai, pareigūnai ar patys žiūrovai? Nieko piktybiško tie žmonės nedarė, bet kad drumstė žiūrovams nuotaiką – faktas.
Tokia buvo ši Žolinės šventė – įspūdžių daug ir įvairių. Manau, ir jums. Beje, prieš Žolinę įsiminė kažkokios TV laidos dalyvio mintys, kad dabar žmonės yra pasikeitę. Kalbėdamas apie mūsų dvasines vertybes, jis stebėjosi, kad į televizijos laidas, siekiant kuo aukštesnio jų reitingo, dabar kviečiami ne dvasininkai, kunigai, o burtininkai, kerėtojai, magai ir raganos, kad iš ryto mes skaitome ne Evangeliją, maldas, o horoskopus…
Iš tiesų – žmonių vertybės pasikeitė. Ir tai, tikriausiai, natūralu: viskas keičiasi, tad to nepastebėdami keičiasi ir žmonės. Taip, matyt, ir turi būti. Svarbiausia, kad viskas vyktų savaime, o ne kam nors verčiant.
Pažiūrėkit, kaip dabar elgiasi tautą valdančios jėgos: jeigu joms kas nors nepatinka, jei tai sunku ar neįmanoma ištaisyti, einama tiesiausiu keliu – uždrausti. Mūsų sveikata taip susirūpino sveikatos ministras, kad puolė kovoti su cukrumi – esą jis labai žmonėms kenksmingas. Tautiečiai sureagavo: pasigirdo pašaipų, kad ministras mums uždraus valgyti cepelinus ar bulvių plokštainį – juk tai taip pat nesveika.
Kažin, ar nebus taip, kad ateityje turėsime valgyti tik daržoves ir vaisius? Bet tik tuos, kuriuose mažai cukraus. Ir nieko negalėsime pagardinti druska – tai juk kita „baltoji mirtis“.
Kažin, ar būtų įmanoma suskaičiuoti, kiek dalykų žmogui yra draudžiama – turiu galvoje ne vien įstatymus, instrukcijas, įvairiausias taisykles, kurių privalu laikytis.
Vienas iš draudimų – viršyti nurodytą greitį. Pareigūnai tokius pažeidėjus griežtai baudžia ir juos drausmina. Kažkurią dieną važiuojant Sedos link, mašinos vairuotojas atkreipė dėmesį į pareigūnų automobilį, stovintį ant žaliosios vejos – esą jie fiksuoja automobilių greitį, baudžia vairuotojus, patys būdami pažeidėjai – juk tokioje vietoje statyti mašinos negalima…
Šį savaitgalį mūsų rajone vyks Šv. Roko atlaidai. Tikiuosi, kad jų metu jums nuotaikos niekas nesugadins…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*