Amerikoje, Europoje maisto švaistymas tampa didele ekonomine problema ir rūpesčiu aplinkosaugininkams.
Apskaičiuota, kad Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto atliekų. Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 170 kilogramų išmetamo maisto ir kiekvienas namų ūkis dėl to netenka apie 300 eurų.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių klausėme, ar jiems pavyksta suvalgyti visą įsigyjamą maistą, ar netenka jo išmesti.
 Aušra. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Aušra, namų šeimininkė: – Taip, kartais būna, kad nusiperkame ko nors per daug, vienas ar kitas produktas ilgai užsistovi, tad, kai galiojimo laikas pasibaigia, jį tenka išmesti. Tikriausiai taip atsitinka dėl to, kad nepavyksta gerai apskaičiuoti, apgalvoti, ar tikrai vieno ar kito produkto reikės. Įsigyjama tiek, kiek iš tiesų nereikia. Manau, išeitis paprasta: per daug neprisipirkti, neprisigaminti ir negalvoti, kad suvalgysime. Tikriausiai reikėtų šiek tiek pakeisti ir apsipirkimo bei maisto gaminimo įpročius. Gal geriau mažiau valgio, bet šviežio… |
 Mantas LUKAUSKIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Mantas LUKAUSKIS, vadybininkas: – Labai retai, bet pasitaiko, kad tenka šiek tiek maisto išmesti. Kiek įmanoma, stengiamės viską suvalgyti. Dažniausiai sugenda vaisiai ir daržovės. Mano šeimyna stengiasi apsipirkti ilgesniam laikui. Na, pavyzdžiui, kokioms dviem savaitėms. Tad kartais apsiskaičiuojame. Galima sakyti, kad pritaikome užsienio šalių gyventojų praktiką. Būna, kad nusiperki kokį nors produktą, padedi jį giliau į spintelę ar šaldytuvą ir užmiršti. O kai pamatai, tai jau, žiūrėk, jis nebetinkamas… |
 Rasa RIMKIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Rasa RIMKIENĖ, pardavėja-konsultantė: – Šiek tiek maisto išmetame. Tiksliau ne išmetame, o vežame į kaimą šuniukams. Kalbu apie tą maistą, kurį pagaminu, o ne apie nusipirktus maisto produktus. Būna: pagaminu, galvoju, kad vaikai daugiau valgys, o atsitinka taip, kad jie valgo nenoriai. Tą patį patiekalą valgai vieną, antrą dieną ir jau, žiūrėk, jis užsistovi. Kai vyras būna namie, suvalgome daugiau. Kai jo nebūna, mažiau. O man tenka užduotis apskaičiuoti, įvertinti, kiek ir ko reikia. |
 Edmundas SEREIKIS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Edmundas SEREIKIS, senjoras: – Visada pagalvoju, kokio maisto man reikia. Ir ką nusiperku, tą suvalgau. Na, kartais būna, kad lieka kriaukšlė duonos. Kadangi esu žvejys, tai ir ją sunaudoju. O šiaip kažko daugiau išmesti nėra tekę. Ir negaliu sakyti, kad kada nors būčiau nusipirkęs nekokybiškų maisto produktų, kurių būtų reikėję atsikratyti. Pats gyvenimas privertė išsiugdyti tą tokį požiūrį, kad maisto mėtyti negalima. Aš irgi girdėjau, kad esame tarp tų šalių, kurių gyventojai išmeta daug maisto. Bet kažkaip nelabai tikiu, kad taip ir yra. Mes, lietuviai, nesame tokie turtingi, kad galėtume jo įsigyti tik tam, kad pirktume, o po to išmestume. Tą maisto ir jo tausojimo poreikį rodo kad ir tokios akcijos, kaip „Maisto bankas“. |
 Viktoras DOMARKAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Viktoras DOMARKAS, senjoras: – Mano šeimoje nebūna tokių situacijų, kad tektų vienus ar kitus maisto produktus išmesti dėl to, jog nesuvalgome. Šeimoje esame trys vyrai ir viena moteris, tad suvalgome viską. Lankantis parduotuvėse, nereikia pasiduoti masiniam pirkimui. O prieš einant apsipirkti, sakyčiau, reikia pagalvoti ir nuspręsti, ko iš tikrųjų reikia. |
 Irena. Sigito STRAZDAUSKO nuotr. |
Irena, darbininkė: – Man taip nebūna, kad per daug prisipirkčiau maisto produktų, pasigaminčiau patiekalų, o paskui tektų išmesti. Mano mityboje daugiau vaisių bei daržovių nei, tarkime, mėsos. O daržovės ir vaisiai greitai susivalgo. Į vieną ar kitą parduotuvę užsuku dažnai. Bet visada pasižiūriu, ko namuose trūksta, ir perku tik tai, ko tikrai reikia. |
Reklama: Kačių ir šuniukų maistas https://lenda.lt/
Reikia tinkamai pirkti ir gaminti ir nereikės nieko išmesti.