Didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ kompensacijų suma už praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusio uragano „Ervinas“ padarytus nuostolius siekia 2,5 mln. litų. Gautų paraiškų skaičius išaugo iki 3,3 tūkst. Mažiausia užregistruota žala sudaro 100 litų, didžiausia – 400 tūkst. litų. Kitos draudimo bendrovės taip pat prognozuoja, kad išmokos sieks šimtatūkstantines sumas.
Lietuvoje daugiausia nuostolių patirta dėl nuplėštų pastatų stogų, išdaužytų langų, ant automobilių nuvirtusių medžių ar statybinių konstrukcijų, nugriautų tvorų, potvynio užlietų patalpų.
„Santarvė“ klausė, ar uraganas „Ervinas“ paskatino drausti nekilnojamąjį turtą?
Valerijus KERDIVAR,
UAB „Juodasis gintaras“
vėdinimo padalinio vadovas:
– Gyvenu bute, todėl nesu apdraudęs turto, tačiau jeigu turėčiau namą, būtinai apdrausčiau. Gyvybę esu apsidraudęs. Manau, kad tikrai verta draustis, ypač turtą. Juk po šio uragano pamatėme, kad tie, kurie buvo apsidraudę, turės galimybę padengti dalį nuostolių. Žinoma, reikia gerai pagalvoti renkantis draudimo bendrovę, išsiaiškinti, kokios jos sąlygos.
Egidijus JUŠKEVIČIUS,
prekybos centro „Senukai“
vyr. konsultantas:
– Iš tikrųjų daug žinau apie nukentėjusius nuo uragano, nes parduodu šiferį. Buvo labai daug klientų, išleidusių daug pinigų. Parduotuvei taip pat buvo padaryta žalos, draudimo bendrovės darbuotojai labai operatyviai atvažiavo, įvertino nuostolius ir juos padengs. Tikrai apie draudikus negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio.
Neturiu nuosavo būsto, todėl nėra ko drausti. Gyvybės taip pat nesu apdraudęs. Aš nesu nusiteikęs prieš draudimą, paprasčiausiai, kol neiškyla problemų, nejauti tokios būtinybės.
Laurita RAMONIENĖ,
lopšelio-darželio „Eglutė“
auklėtoja:
– Gyvename bute, per uraganą nuostolių nepatyrėme. Turto nesame apdraudę, tačiau dabar tokių minčių yra. Manome, kad nors gyvybę reikėtų apdrausti. Apie tai ypač pradėjome galvoti po cunamio Azijoje, kur tiek žmonių žuvo. Svarbiausia, kad už draudimą gauti pinigai šiek tiek palengvintų artimųjų rūpesčius.
Edita PAULAUSKAITĖ,
Merkelio Račkausko gimnazijos
mokytoja:
– Aš jokio draudimo neturiu. Kol mokiausi, tėvai tais dalykais rūpinosi. Pati kol kas neprisiruošiu, nors teko dėl to pasigailėti. Mane buvo partrenkusi mašina. Jeigu būčiau apsidraudusi, tikriausiai kažkokią kompensaciją būčiau gavusi. Tačiau juk nedažnai tokie įvykiai nutinka. Žinoma, jeigu šeimoje auga vaikų, kuriems nuolat kyla įvairiausių problemų, juos būtina apdrausti.
Augustina URBŠIENĖ,
pensininkė:
– Gyvenu daugiabutyje, per uraganą nenukentėjome. Niekada nesidraudžiau ir dabar nesu apsidraudusi. Apie kokį dar draudimą galėčiau galvoti, gaudama tokią mažą pensiją? Ai, aš esu laiminga. Nors kartais ir nutikdavo kokių bėdų, jas savomis jėgomis išspręsdavau. Nemėgstu bėgioti po kažkokias įstaigas, be reikalo laiką gaišti.
Pranciškus TOLIŠIUS,
klubo „Mano namai“ pirmininkas:
– Per uraganą patyriau nuostolių, nes nunešė mano namo stogą. Nesu savo namo apdraudęs, nes to padaryti negaliu – jis nėra baigtas įrengti. Nepasitikiu aš tuo draudimu. Sovietiniais laikais buvau apdraudęs gyvybę, tačiau, pinigams nuvertėjus, gavau labai juokingą sumą. Nuo to laiko net negalvoju apie kažkokį draudimą. Mašiną reikia drausti, tačiau, prisiminus gana įdomias draudimo sąlygas, tik pyktis ima.
Kalbino Virginija STEPONAVIČIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos
