Ar visi džiaugiamės žiemos laiku?

Šisbeitauskas

Nežinau, kaip kam tas nakties ilginimas ir dienos trumpinimas patinka, bet man tai nelabai, nelabai, kaip sakant. Vakarais reikia daug anksčiau įjungti gatvių apšvietimą, nes šeštą jau tamsu. Rytais tie junginėtojai elgiasi kažkaip keistai, lyg taip pat nepriprastų prie naujo laiko. Žiūrėk, jei rytas apsiniaukęs, šiek tiek po septynių – paukšt, ir gatvėse tamsu. Tikrąja to žodžio prasme. Jei rytas giedras, septintą jau būna šiek tiek prašvitę – tada viskas gerai. Ir, neduok Dieve, jei tekančią saulę dengia debesys: pusę valandos rytą gatvėse būna tamsu.
Nežinau ir kokiu principu tas apšvietimas junginėjamas, bet nemanau, kad toje vietoje, kur jis išjungiamas, apsiniaukusį rytą jau būtų šviesu. O juk užtektų pasižiūrėti pro langą ir esant tamsai nesivadovauti kokiomis nors taisyklėmis, o pagalvoti apie žmones. Tas apšvietimas tai jiems, o ne kažkokioms taisyklėms pritaikytas.
Ir dar – man rytais atsikelti nėra jokių problemų, bet kai pusę septynių pamatai gatvėje mamą, su vaiku skubančią į darželį, kažkaip suspaudžia širdį – jei tokiu laiku vaikas jau gatvėje, tai kada jis prikeliamas? Šeštą, tikrai ne vėliau. Prisipažinkim, kad net ir kai kuriems suaugusiesiems tokį ankstų metą keltis sunku, o čia – darželinukas. Kokia to mažo žmogučio vaikystė, jei jis net pamiegoti rytais ilgiau negali? O juk tokiu metu miegas būna pats saldžiausias. Kažkaip pagalvojau: kaip gerai, kad man nereikėjo į jokį darželį – bent išsimiegoti galėjau. Bet yra kaip yra: tėvai juk nekalti, kad taip „suriktavotas“ jų darbo laikas – juk tokiu metu vaiko namuose nepaliksi. Auklės pasamdyti taip pat ne visi išgali – oho, kiek tokia paslauga dabar kainuoja. Prisimenu laikus, kai darbas įstaigose prasidėdavo devintą, pamokos vaikams – pusę devynių – bent išsimiegoti žmonės galėjo. O dabar – kažkokiais naktibaldomis virtome. Tikri vyturiai.
Kitą savaitgalį jau baigiasi tarptautinis meno festivalis „Mažeikiai 2014“. Baigiamasis jo koncertas vyks Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Lyg ir viskas gerai, bet aš vis prisimenu tuos triukšmautojus, kurie kėlė skandalą dėl bažnyčioje abiturientams teikiamų atestatų – kažin ar ir dabar jie bijo ateiti į maldos namuose vykstantį koncertą?
Bet apie festivalį užsiminiau ne dėl to. Prieš kiekvieną koncertą yra perskaitomas festivalio globėjų, organizatorių ir kitokių veikėjų sąrašas. Keistokai tai atrodo – negi dėl to kažkam koncertas pasidaro įdomesnis ar prasmingesnis? Kita vertus, ar tas festivalio globėjas – Savivaldybės meras pats į tuos renginius vaikšto? Bent jau aš jį viename temačiau – ir tas pats renginys sukėlė daug kalbų. Kas ten atsitiko, nekalbėsiu, o kas jame buvo – puikiai žino.
Taigi, tas pats sąrašas buvo skaitomas ir prieš akordeono žvaigždės – Martyno Levickio koncertą. Tik šį kartą jį skaičiusi pranešėja buvo nutaisiusi tokį ledinį balsą, kad renovacijos belaukiančioje Kultūros centro salėje pasidarė dar šalčiau. O pranešėjai nė kiek nebuvo šalta, nes ją šildė kažkokio ten salono paskolintas ar padovanotas šiltas ir gražus apsiaustas… Taip ir buvo oficialiai pasakyta. Kad šiltas, nesiginčiju, bet kad gražus… Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčysim. Aišku tik tiek, kad tas pareiškimas dėl apsiausto sukėlė nemažai apkalbų. Visa tai nuramino tik iš tiesų puikus, nepakartojamas akordeonininko koncertas. Drįstu taip sakyti, nes mačiau žiūrovų reakciją – salė griaudėjo nuo plojimų ir prašymo pagroti dar.
Beje, tas koncertas prieš centro renovaciją nebuvo paskutinis, nors taip buvo pranešta, mat kitą dieną toje pat scenoje dainavo Deivydas Zvonkus ir jo Smaragdinis choras. Gaila, kad to nemokamo koncerto metu salė buvo tuštoka – apie tokią dovaną mažeikiškiai nieko nežinojo, nes beveik nebuvo reklamos. O dabar, kiek žinau, renovacija Kultūros centro salėje tikrai prasidėjo – kažkas jau matė išnešamas žiūrovų kėdes.
Garsusis šviesoforas ties Laisvės gatvės pervaža neveikia jau visas mėnuo. Taigi savotiškas vietos jubiliejus – padėka už pinigėlius Europos Sąjungai. Viena laimė, kad visi tuo šviesoforo buvimu-nebuvimu patenkinti, nes, kaip rodo praktika, jo lyg ir nereikia. O jeigu reikėtų? Per tiek laiko niekaip niekas jo nesutvarko, nors sako, kad šiam įrenginiui dar lyg ir galioja garantija. Retas variantas – žmonės patenkinti valdininkų neveiklumu.
Ar galima pavadinti neveiklumu didžiausio senamiesčio prekybos centro pardavėjos elgesį, nežinau. Greičiau tai būtų nepagarba pirkėjui. Trečiadienį su pažįstama panorom apžiūrėti sūrius, sužinoti jų kainas, tam prireikė pardavėjos konsultacijos. Bet ji kaip stovėjo nusisukusi į sieną, tvarkydama kažkokius dokumentus, taip ir liko –  bandėme kreiptis, bet reakcijos jokios. Gal ausis jai užspaudė skaičiai popieriuose, o apie tai, kad jos pagrindinis darbas yra pirkėjas, ji pamiršo? Kas mums beliko: garsiai šaukti nedrįsom, bijojom moterį išbudinti, pagrobti iš to painaus skaičių pasaulio, tad teko pasitenkinti pažiūrėjus į tą jos kūno dalį, kurią, norėdamos, kad pakasytų, atkiša kiaulės.
O šiandien – Europos sveikos mitybos diena. Tad valgykim daržoves, skanaukim vaisių ir užgerkim viską švaručiu vandeniu. Gero ir ramaus savaitgalio!
sisbeitauskas@santarve.lt