Patys sau kainuojame vis daugiau ir vis sunkiau išgyvename. Tai galėtų būti paradoksas. Kita vertus, statistika liudija, kad bet kokiomis sąlygomis mes „atlaikome“ biudžetinius metus ir nebankrutuojame. Faktas, nuteikiantis optimistiškai. Deja, galima pastebėti ir tai, kad kai kurių savivaldos „globojamų“ sričių atstovų egzistavimas pusbadžiu jau tapo tradicija.
Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius septynerius metus rajono biudžetas išaugo beveik 50 procentų. Tiesa, planuojamos įplaukos didėjo ne kiekvienais metais
Palyginkime. 2005-ųjų metų planinis biudžetas sudarė „vos“ 95 mln. litų. Per pastaruosius penkerius metus rajonui išlaikyti buvo numatytos tokios lėšos: 2008 m. – 139 mln. litų, 2009 m. – jau 153,5 mln. litų. 2010-ieji buvo išimtis iš taisyklės: biudžetas patvirtintas 129,5 mln. litų, arba 16 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. 2011 m. planuotos biudžeto įplaukos jau siekė 150,6 milijono…
Šių metų pajamos į mūsų visų bendrą kišenę taip pat linkusios mažėti – praėjusį penktadienį Taryba patvirtino 137 milijono litų apimties rajono biudžetą. Politikai teigia, kad norint normaliai išgyventi, trūksta per 11 milijonų litų. Skelbiamas lėšų trūkumas – bene didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.
Vėl grįžkime prie praėjusio penkmečio skaičių. Jie liudija, kad biudžeto deficitas, oficialus ar neoficialus, taip pat tapo įprastas dalykas.
2008-aisiais buvo įvardyta: realiai trūksta 6,4 mln. litų. Šį pajamų ir išlaidų disbalansą rajono vadovai vertino vaizdingai: „Jeigu tiesiai šviesiai – tai biudžetas skirtas tik „pravalgymui“.
2009-iesiems skirtų lėšų trūkumas – 6,6 mln., o komentaras: „Biudžetas kaip niekada tragiškas – norint išgyventi, teks gerokai susiveržti diržus“. Tad vos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą palydi Savivaldybės nurodymai biudžetinių įstaigų vadovams – pateikti išlaidų mažinimo planus.
2010-ieji. Savivaldybės Finansų skyriaus duomenimis, biudžetinėms įstaigoms pagal Tarybos patvirtintas tvarkas normaliai išgyventi trūksta 16,5 mln. litų. Asignavimai joms tais metais mažėjo apie 30 proc. Beje, nei biudžeto formuotojai, nei politikai dėl „tikrojo“ biudžeto deficito nesutarė: buvo teigiama, kad trūksta apie 5 mln. litų, vėliau – kad 2,3 mln., galiausiai trūkstama suma buvo sumažėjusi net iki 700 tūkst. litų… Dėl šios painiavos ir dėl kitų dalykų tuometinis Savivaldybės meras net buvo viešai pareiškęs, kad ketina nebalsuoti už „nesubalansuotą“ biudžetą… Bet apsigalvojo.
Praėję metai buvo susiję su savivaldos rinkimais, tad ginčų dėl biudžeto formavimo girdėta mažiau. Gal planuojamų įplaukų padidėjimas nuteikė politikus optimistiškiau? Gal per dvejus ekonominės krizės metus suveržti diržai kai kur atsileido…Kaip rodo skaičiai, 2011-ųjų pabaiga nebuvo tokia sėkminga, kokios tikėtasi – pinigėlių realiai pritrūko.
2012-iesiems skirtų pinigėlių valdžia sako neleisianti „pravalgyti“ – dešimties milijonų litų reikia tam, kad būtų įgyvendinti per pastarąjį laikotarpį parengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai. Atrodytų, Savivaldybės dalis menka, bet kai susideda visi „trupinėliai“, suma išauga iki milijonų.
Tad dabar valdžia vėl skelbia taupymo metus. Iš valstybės pinigų gyvenantiems vadinamiesiems „asignavimų valdytojams“ nurodyta išsidurti po naują skylutę ir gerokai paveržti diržą.
Įdomu bus stebėti, ar tai galios visiems be išimties biudžetininkams, ar tik esantiems už Savivaldybės administracijos „pilies“ ribų. Skaičiai rodo, kad valdymo išlaidas mažinti mums sekasi sunkiausiai.
Biudžetininko dirže – nauja skylutė?
