Šisbetauskas
Rugsėjis pradėjo sukti prie pabaigos, gyvenimas eina sava vaga, tad vis kas nors nutinka. Jeigu tai geri nutikimai – džiaugiamės, jei patiriame, pamatome ką nors bloga, mus užlieja neigiamos emocijos. Ir laimė, jeigu jų neparodome ten, kur nereikia, mokame išlaikyti. Kartais geriausia neigiamas emocijas kam nors išsakyti, ir tada pasidaro lengviau. Ne veltui išmintingieji antikos žmonės sakydavo: „Pasakiau ir palengvėjo“.
Gal tai supratusi man parašė viena mažeikiškė: ją supykdė laiptinės kaimynė, pradėjusi joje savivaliauti lyg reketininkė ar despotiška viršininkė. Istorija labai paprasta, gyvenimiška, taip nutikti gali bet kuriame name, bet kurioje laiptinėje.
Ta moteriškė vieną dieną ėmė ir pradėjo šluoti laiptinę: niekas jos neprašė, niekas neliepė, tiesiog ėmė rodyti gerą iniciatyvą. Iš pradžių žmonės galvojo, kad tai ji daro iš geros valios, neturėdama ką veikti. IR KĄ JŪS MANOT? Visi švaruolės ketinimai paaiškėjo gal po mėnesio: moteris pareiškė, kad už laiptinės valymą kaimynai jai turi susimokėti. Žinoma, atsirado tokių, kurie dėl šventos ramybės pinigus sutiko mokėti, o man rašiusi moteris bėdojo, kad jai brangus kiekvienas litas, nes nelabai jais yra aplipusi, juolab kad iki tol laiptinę sugebėdavo išsivalyti pati, tad apkerpėjusi ji tikrai nebuvo.
Kai keli kaimynai atsisakė mokėti, prasidėjo jų terorizavimas, žmonės apie save išgirdo tokių dalykų, apie kuriuos nė sapnuoti nedrįsę. Nežinau, kaip tokiu atveju būčiau pasielgęs aš, bet jei pajusčiau, kad esu reketuojamas, gal kreipčiausi į policiją: reketas juk pas mus draudžiamas. Žinoma, kiekvienas atvejis turi savo niuansų, bet jei žmogus jaučiasi skriaudžiamas ir jaučia nepatogumus, kas jam belieka daryti?
Tokį pat klausimą gali užduoti ir senamiesčio gyventojai, laukiantys nesulaukiantys, kada bus pradėtas tvarkyti skverelis Laisvės gatvėje, prie „Avitelos“ parduotuvės. Statybininkai ten išardė šaligatvius, išrovė krūmus, suvertė krūvas žemių, ir toks vaizdelis karaliauja jau keletą mėnesių, kaip sakoma, nei pirmyn, nei atgal. Dėl to kiti statybininkai niekaip negali užbaigti V. Burbos gatvės šaligatvio atkarpos, nes per tą pusę tikriausiai numatytas skverelį tvarkysiančių statybininkų technikos judėjimas: juk nevažiuosi su galinga technika per ką tik suklotą šaligatvį? Nors mūsų laikais viskas įmanoma: kiek stebėjome atvejų, kai ką tik sutvarkytos senamiesčio vietos praėjus kuriam laikui vėl buvo kasinėjamos.
O V. Burbos gatvės gyventojams belieka apsiginkluoti kantrybe, laukti ir tikėtis, kad kurį nors rytą ims ir pasirodys ryškiomis darbinėmis uniformomis pasidabinę ir dar darbingiau nusiteikę žmonės. Dirbti reikės tikrai sparčiai, nes jei viskas užsitęs, subjurę rudeniniai orai vargu ar padės.
O gal visus darbus nuspręsta atidėti kitiems metams? Kas ten žino…
Savivaldybės tarybai pagaliau bus pristatyta mūsų rajono sporto plėtros koncepcija. Prie jos ilgai dirba neseniai iškepta Sporto taryba – dokumentą svarstė bene šešis posėdžius. Nekaip sekėsi susitarti ir per paskutinįjį. Skirtumas nuo kitų posėdžių tik tas, kad pagaliau gautas kažkoks rezultatas.
Vos ne pusantros valandos posėdyje vyko diskusijos. Viena svarstymus stebėjusi ponia, pasiteiravusi, kodėl šios koncepcijos nėra viešojoje erdvėje, išgirdo atsakymą, kad šis dokumentas, kol jo nepatvirtino savivaldybės Taryba, yra niekinis. Tada pasigirdo replika, kad prie tokio niekinio dokumento dirbama šeštąjį posėdį. Į tai atsakyta, esą galim dirbti ir septintąjį. Galit tai galit, bet ar tai nėra per didelė prabanga? Gerai, kad į šį posėdį iš dvylikos narių susirinko tik septyni, kiti, matyt, nusprendė niekams negaišti laiko ir liko dirbti tiesioginio savo darbo. Keista pagalvojus, kad darbo metu „niekiniais“ dokumentais užsiiminėja mokytojai, verslininkai, net kai kurių įmonių vadovai.
Kai Sporto tarybai atsibodo klausytis tos pačios stebinčios ponios replikų ir priekaištų, buvo pareikšta, kad ji nėra šios tarybos narė ir jai pasisakyti posėdžio metu negalima.
Beje, teko girdėti, kad ta pati ponia „drumstė vandenį“ ir trukdė dirbti dar vieno tos dienos posėdžio metu: čia, mačiusiųjų žodžiais, buvo prieita net iki asmeniškumų ar principinių ginčų. Kai susiduria dviejų moteriškių principai, gero iš tiesų nelauk. Gal ateis tokie laikai, kad bus kimbama ir į plaukus. Va tokį vaizdelį tai norėčiau pamatyti!
Šiandien Mažeikiuose, beje, daug kitokių vaizdelių. Nuo pat ryto prie kultūros centro burzgės mašinos: čia vyks klasikinių automobilių ir motociklų paroda ir ralio startas. Keista šiam renginiui pasirinkta diena: šeštadienis yra Tarptautinė diena be automobilio, o Mažeikiuose jų bus kur kas daugiau nei kasdien. Nieko, mes pripratę prie savo išganytojos gamyklos taršos, tad kas mums tie dvidešimt ar kiek ten automobilių! Mažeikiškių taip greitai nepridusinsit!
Sunkiau bus šiandien į kelionę kaip tik tuo metu, kai startuos ralis, išvykstantiems dviratininkams: jiems teks to oro įkvėpti ir tada leistis į kelionę. Beje, tuoj po šių įvykių mažeikiškiai galės pasiklausyti smagaus dūdų koncerto, o vakare rinktis prie Daubarių piliakalnių: čia vyks nuotaikingas koncertas ir Baltų vienybės šventė. Tad susitinkam ant piliakalnio laiptų.
sisbeitauskas@santarve.lt
