Šisbeitauskas
Sveiki, mano mielieji, sakau jums šiemet paskutinį kartą. Kažkaip nesinori tikėti, bet pirmoji šių metų galo švenčių dalis baigėsi. Šį kartą Dievulis davė gražias kalėdines dienas, tik šiek tiek šaltuko ir kelių snaigių betrūko. O šiaip viskas puiku: dar padirbėsim dienelę kitą, pailsėsim, ir vėl šventės. Dabar gyvenam tarpušvenčio laikotarpį. Atrodo, vienas toks per visus metus ir būna.
Nežinau, kaip jums, bet man tos dienos po Kalėdų kažkokios keistos: vakar dirbom, šiandien ir rytoj ilsėsimės, paskui vėl pora dienų darbo, ir vėl šventės. Kažkaip nesinori tikėti, kad tos dienos būtų itin darbingos – tai labiau panašu į darbo imitaciją, tad visai sutikčiau, kad tas tarpušventis ir pas mus, kaip yra kai kuriose šalyse, būtų laisvas. Man atrodo, kad ir darbdaviams, ir darbuotojams būtų geriau. Kita vertus, juk jeigu kam labai reikia, tai tas kelias dienas gali išsiprašyti iš darbo, pasiimti nemokamų atostogų ir pan. Kiek ilgesnis atokvėpis metų pabaigoje niekam nebūtų pro šalį: pasitikę Naujuosius metus vėl galėtume su naujomis jėgomis kibti į darbus. Kaip sakoma, poilsio niekuomet nebūna per daug, o liaudies išmintis mus moko, kad pamačius besiilsintį, reikia jam padėti.
Pastebėjau, kad mūsų žmonės labai keistai ilsisi: kiek turėjome laisvų nuo darbo dienų, tiek didieji prekybos centrai buvo pilni pirkėjų. Atrodo, kad mums poilsis – tai vaikščiojimas po parduotuves: nesvarbu, ar ką perkame, ar ne. Didieji prekybos centrai švenčių dienomis trumpino darbo laiką, bet žmonės tuo nebuvo patenkinti: pirmąją Kalėdų dieną vienas prekybos centrų atsidarė dešimtą ryto, tai pardavėjos pasakojo, kad atėjusios į darbą jau pamatė pilną kiemą belaukiančių pirkėjų. Atidarius parduotuvę daugelis esą bambėjo, kad per šventes tiek ilgai reikia laukti, negalima apsipirkti iš pat ryto. Kai pajuokavau, kad dvi ar tris dienas prekybos centrai išvis galėtų nedirbti, pardavėjos tik nusijuokė: nereikėtų nė nelaimingo atsitikimo, žmonės patys nukeltų parduotuvės stogą.
Nesuprantu: juk visi žino, kad bus šventės, tad ar neįmanoma prisipirkti visko, kad užtektų kelioms dienoms? Juk jeigu prireiktų kokio pienelio ar grietinės, galima ir į tą vadinamąją balkoninę parduotuvę užeiti: tos tai visas dienas be jokių darbo valandų sutrumpinimų dirbo. Lyg ten pardavėjos ne žmonės būtų ir namiškių, su kuriais norisi per šventes pabūti, neturėtų. Na, nebent yra ir norinčių per šventes dirbti.
Dar vienas pastebėjimas: kai draugui nusistebėjau, kad žmonės per šventes į parduotuves lyg į muziejus vaikšto, jis pasiteiravo – o kur iš tiesų žmonėms reikėtų Mažeikiuose nueiti? Vilniečiai bent dieną gali Arkikatedros aikštės Kalėdų miestelį aplankyti, pasižiūrėti ant sienos rodomą filmą, o ką mes per šventes turime? Namus, bažnyčias, kavines, gal dar galima kur pasivaikščioti, jei gražus oras. Ir viskas. Ne visi juk gali kur išvažiuoti. Net kino teatro neturime. Tad ir lieka tik parduotuvės ir tūnojimas prie televizoriaus, kuris rodo dešimties metų senumo filmus ir jau mintinai išmoktus koncertus, kur tas pačias dainas po keletą kartų per dieną dainuoja.
Kaip minėjau, kai kuriomis dienomis baigiantis metams reikia ir dirbti. Mano viena pažįstama į darbą važinėja autobusu, tad skundėsi, kad vieną rytą autobusas ėmė ir neatvažiavo. Neatvažiavo ir pagal grafiką turėjęs atvažiuoti kitas. Gerai, kad maršrutinis mikriukas po pusvalandžio pasimaišė, bet į darbą vis tiek teko vėluoti. Pasirodo, tuo metu, kai moksleiviams yra atostogos, taupymo sumetimais kai kuriais maršrutais autobusai nevažiuoja. Bet stotelėse esantys grafikai nieko apie tai nesako: apie pasikeitimus galima sužinoti tik interneto tinklalapiuose, prie kurių ne visi gali prieiti, tad iš kur paprastam žmogui, nemokančiam net įsijungti kompiuterio apie tai žinoti? Tų stotelių mieste nėra labai daug, kodėl neparašius bent trumpos informacijos ir nepakabinus jos šalia grafikų? Žinoma, autobusų parko valdžia autobusais vargu ar važinėja, tad koks jai skirtumas, jei kokia moteriškė stotelėje beviltiškai laukdama autobuso ir pašals?
Baigiantis metams mažeikiškiai stebi vieną įdomų reiškinį: bepigu būtų jį tik stebėti, bet tai palietė ir kai kuriuos iš jų – tie, kurie gyvena bendrovės „Tavo pastogė“ administruojamuose daugiabučiuose, gavo net du linksmalapius mokėti už butą. Tad blaškosi žmonės kaip voverės po narvą, nebežinodami, kas teisus ir kur apmokėti tas sąskaitas. Buvo šventa ramybė, kai galėjome už butą susimokėti vienos butų ūkio kontoros kasose, kurios išsidėsčiusios įvairiose miesto vietose: kam kur patogiau, ten ir susimokėjai. Bet ne – žmonėms patogumų juk negali būti. Turi atsirasti kažkas, kas ima ir tuos patogumus nutraukia. Jei būtų mano valia, išvis vienos kontoros visiems daugiabučiams užtektų, o gal ir nė vienos nereikėtų: kam tie tarpininkai, kurie už tai iš mūsų pinigėlius lupa? Žinoma, mano valios niekas nepaisys, čia tik mano samprotavimai ir nuomonė, o kuo tie nepatogūs įdomumai baigsis, pagyvensim – pamatysim. O kol tie du vyrai pešasi, žiūrėk, ir naujas laikraštis mieste atsirado, ir skelbimų laiptinėse padaugėjo, galėtų dar ir kokių dovanėlių išmesti – Naujieji metai čia pat, tad ir proga yra. Ar ne?
sisbeitauskas@santarve.lt
