ŠISBEITAUSKAS
Kai tik prasideda nauji metai, aš vis galvoju apie tris pirmąsias Lietuvai svarbias datas: Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Daugiau tokių svarbių švenčių metų kalendoriuje nematau. Tiesa, dar yra liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena, bet ji kažkodėl iškrenta iš tų pirmųjų datų konteksto – gal todėl, kad nuo mūsų šiandienos yra labai atitolusi, nors su tomis dienomis ir susijusi.
Taigi, metams prasidėjus, galvoje sukasi mintis: kaip tos trys datos bus švenčiamos šiemet, kaip jas praleisiu aš, mano draugai ir kolegos. Kasmet tos dienos ateina ir praeina labai greitai. Žiūrėk, jau ir šiemetinė Kovo 11-oji – praeitis. Šiemet nedalyvavau jokiose šios šventės iškilmėse. Nežinau, ar gerai padariau, bet tą šeštadienį kažkaip neplanuotai, spontaniškai Latvijoje gyvenantys draugai pasiūlė drauge pasivažinėti po jų kraštą. Jie net nepagalvojo, kad sutrukdė man dalyvauti šventiniuose renginiuose, tikriausiai apie juos nė neįtarė – Latvijoje kovo 11-oji yra eilinė diena. O aš, užuot tą dieną sėdėjęs renginiuose, nusprendžiau pakeisti aplinką.
Iš tiesų – ką per vieną dieną gali apvažiuoti ir pamatyti? Nedaug ir pamačiau, bet tai, kur buvome, paliko neblogą įspūdį. Toliausiai buvome nuvažiavę į Kuldigą. Norint ten viską apšniukštinėti, reikia ne vienos valandos. Tame mieste paskutinį kartą esu buvęs dar sovietiniais laikais, tad pamačiau, kad jis labai pasikeitęs, žinoma, išgražėjęs, atsinaujinęs. Ne vien Mažeikiai pasipuošė – nemiegojo ir broliai latviai. Labiausiai patiko mūsų bendra upė Venta – jos slenkstis ten tikrai įspūdingas, sunku patikėti, kad ta upė gali būti tokia plati.
Perskaitę mano įspūdžius, į mašinas dar nepulkit – pasigailėjau, kad vasarą šiame mieste apsilankiau, – įsivaizduoju, koks ten grožis, kai viskas sužaliuoja ir sužydi. Tad ir jūs į Kuldigą važiuokite vasarą…
Vilniuje nušurmuliavo, nuošė Kaziuko mugė, jos bangos kažkiek pasiekė ir mus: teko vaišintis iš sostinės parvežtomis gėrybėmis, be to, kažką panašaus į Kaziuko mugę bandyta daryti ir Mažeikiuose – ji, gal keliasdešimt kartų mažesnė, kelias dienas vyko mikrorajone, aikštėje priešais bažnyčią. Aišku, šioje mugėje tokios prekių gausos ir linksmybių kaip Vilniuje nebuvo, bet kas ko norėjo, nusipirko – teko girdėti, kad kainos kandžiojosi, bet, kai pagalvoji, kur dabar gali jomis pasidžiaugti? Ir paprastame turgelyje kainos didesnės nei prekybos centruose.
Aišku, jokių muzikantų, atlikėjų Mažeikių Kaziuke nebuvo, bet kai aš ten sukinėjausi, muzika grojo. Tiesa, iš garso kolonėlių. IR KĄ JŪS MANOT? Apie ketvirtą valandą dienos, kai mažeikiškiai, grįždami iš darbo, į mugę pradėjo rinktis gausiau, muzika dingo: baigėsi „muzikanto“ darbo laikas.
Ir dar. Mano galva, prekybos mugė priešais pat bažnyčią – ne vietoje. Betrūksta tik tas palapines susikelti dar aukščiau, ant laiptų, ir vos ne bažnyčioje pradėti prekiauti lašiniais ar alumi. Būtų galima pakartoti Švento Rašto siužetą, kai Jėzus Kristus prekybininkus išvaikė iš bažnyčios.
Be to, prekiautojai savo prekes iki tų kioskų atsiveža kažkokiu transportu, taip gadinamas aikštės grindinys – jis mašinoms nepritaikytas. Puikų pavyzdį matome kitoje tos pačios bažnyčios pusėje, kur išvažinėtas visas aikštės grindinys – kas jį, tokį išsiklaipiusį, dabar atstatys?
Gaila, bet mikrorajonas neturi vietos, kur galėtų vykti panašūs į muges renginiai. Atvažiavęs cirkas ar kokie vaikų pramogų atrakcionai spraudžiasi į tuščią vietą tarp IKI prekybos centro ir mašinų saugojimo aikštelės. Gal ta vieta ir gera, bet ne visada įmanoma ja pasinaudoti, nes ten būna šlapia. Jeigu ją išasfaltavus, gal būtų ir visais nebloga vietelė – ir privažiuoti ten patogu, ir mažeikiškiams netoli – pats mikrorajono centras. Nors pagalvojus, ar Mažeikiuose yra tokia vieta, kurią galėtume pavadinti toli? Dviračiu pervažiuoti visą miestą nė pusės valandos nereikia. O automobiliu… kiek ilgėliau užtruktume tik ties jų didenybėmis šviesoforais. Atvažiavę į Mažeikius svečiai dažnai juos ir pavadina šviesoforų miestu – niekur jų tiek daug vienoje vietoje nėra.
Kovas jau įpusėjo. Sekmadienį sveikinsime Juozapus ir džiaugsimės parskridusiomis pempėmis, pirmadienį minėsime Žemės dieną ir pasitiksime pavasario lygiadienį, t. y., diena susilygins su naktimi ir eis vis ilgyn. Antradienis įdomus tuo, kad minėsime Tarptautinę miego dieną. Gal būtų neblogai, kad jam šią dieną paskirtume – vien taupumo sumetimais. Kartais juk norisi, kaip Donelaičiui Slunkiui, sakyti: „Ak! kad būt ilgiaus žiema pas mus pasilikus, / Ir kad vis miegot mums būtų sviete paskirta.“
Beje, šį šeštadienį nepamirškit dar vienos mugės – tradicinio Juozapinių jomarko. Ten jūsų lauks „gyvi“ muzikantai ir Onutė su Juozapu.
Nueikit – nepasigailėsit ir bent jau barankos skylę tikrai parsinešit.
sisbeitauskas@santarve.lt
