Ar kas nors prisimena, ką jautė pirmąsyk žvelgdamas į mamos veidą, pirmąkart paleidęs tėvo ranką ir žengęs tikrą, savarankišką žingsnį? O palietęs pirmąjį žaislą? Parpuolęs, nusideginęs, išsigandęs vienatvės? Supratęs, kas tai yra saldu ir kartu? Ieškojęs draugų ir atstumtas? Kur visa tai dingo, kas nusineša mūsų pirmuosius prisiminimus? Kaip juos paslepia?
Vienoje vaikiškoje knygoje skaičiau, kad vos gimę mes dar atsimename, iš kur esame atėję ir kodėl, mokame paukščių ir kitokių gyvių kalbą, suprantame, ką mums sako vėjas ir kodėl krinta žiedlapiai. Mes matome daugiau nei kiti, išmanome daugiau nei suaugusieji, kurie visą gyvenimą skiria tam, kad atsakytų į mums žinomus ir todėl elementarius klausimus. Mes šypsomės pastvėrę saulės spindulį, o žvaigždžių žvilgsniai palieka ant mūsų skruostų mažas strazdanėles – ilgų bemiegių naktų prisiminimus.
Mes atėjome dar kartą. O prieš tai – prabusdavome ir vėl užmigdavome, kad tarp tų dviejų mirksnių išsiaiškintume kažką nepaprastai svarbaus. Mes matėme daugiau nei kiti, tie, kurie šiandien palinkę prie knygų ir bando po kruopelytę surinkti šio pasaulio išmintį. Mes esame šokę su elfais ir miegoję gėlės žiede. Metę iššūkį pabaisoms ir tironams, nešioję auksines karūnas ir šaukę skraidančius žirgus.
Mes gyvenome ilgus gyvenimus, išgyvenome didelius jausmus, o juos praradę raudojome ant draugo peties. Mes jautėme, kaip byra laiko smėlis, kaip tikras smėlis užpusto miestus ir kaip jūrų dugne sugula laivai. Mes buvome žaibas ir debesys, rasa žolėje ir prakaito lašai, susimaišę ant mylimųjų kūnų. Mes jau buvome. Kiekvienąsyk ateidami mes prarasdavome atmintį, kad ji netrukdytų mums vėl pažvelgti į pasaulį. Ir ieškoti.
Ir tarp mūsų buvo stebuklų. Tų, kurie sapnuose ar vaizduotėje iš prisiminimų nuotrupų galėjo sudėlioti praėjusių gyvenimų vaizdus. Stebuklingas šokis mėnesienoje ir lopšinė gėlės žiede… bedugnės ir vaivorykštės… aukso obuolys ir aukso vilna… kelionės po neregėtus kraštus… raudonos burės.
Tai buvo pasakų kūrėjai. Tie, kurie galėjo pažvelgti atgal.
A. M.
Iš kur atsirado pasakos
