Ką reiškia ženklas N-14?

Janina SRIBALIUTĖ. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

– Turbūt visi esam matę ženklą N-14 savo televizorių kamputyje, žiūrėdami įvairius filmus ir laidas. Bet ar visi susimąstome, ką jis reiškia?
Iš karto šauna mintis, kad esant šiam ženklui, rekomenduojama, jog laidas ir filmus žiūrėtų vaikai, ne jaunesni kaip keturiolikos metų. Įdomu, kiek tėvų paiso šios rekomendacijos?
Prisipažinsiu, ir pati ne visada tai darau. Bent jau ne visada vaikus nuvarau nuo televizoriaus pamačiusi šį ženklą. Greičiau sureaguoju į žiaurias ar per daug atviras scenas ir todėl neleidžiu žiūrėti kai kurių filmų ar laidų, nors televizoriaus kamputyje ir nėra žiūrovo amžiaus ribojančio ženklo.
Namuose, manau, kiekvienas tėvas gali elgtis taip, kaip supranta esant teisinga, ir savo nuožiūra leisti ar ne vaikui sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio.
Tačiau viešojoje erdvėje, renginyje ar koncerte turėtų būti šiek tiek kitaip. Manau, suaugusieji turėtų atsižvelgti į ženklą N-14 ir nesivesti mažamečių į tokius pasirodymus.
Taip jau nutiko, kad dar vasarą pajūryje teko lankytis juodojo humoro šou, pažymėtame  N-14. Koncertą reklamuojančiuose plakatuose buvo aiškiai nurodyta, kad koncerte jaunesni kaip keturiolikos metų vaikai nepageidaujami, tačiau nustebau, išvydusi tarp žiūrovų ne vieną iš pažiūros dešimties dvylikos metų vaiką.
Kas šio šou nėra matęs, tam bus sunku suvokti, kad vaikams ten tikrai ne vieta.
Be abejo, juodąjį humorą kiekvienas suprantame savaip: vieniems gal tai anekdotai, kur daug smurto, kitiems – gal šlykštūs juokeliai apie žmonių silpnybes, bet dažniausiai vis dėlto tai asocijuojasi su seksu ir suaugusiųjų žaidimais. Bet kokiu atveju – tai netinkamas repertuaras mažamečiams.
Būtent tai ir dominavo mano matytame humoro šou, todėl nenuostabu, kad kai kurie žiūrovai jautėsi nepatogiai, kai nuo pasakojamų juokelių ir suaugusiesiems kaito skruostai, o kai šalia dar sėdi vaikai, tai iš viso nėra kur dėti akių.
Laimei, aš sėdėjau apsupta suaugusiųjų, tai raudonavimo išvengiau, tačiau teko girdėti, kaip koncerte buvę vaikai klausinėja tėvų, ką čia dėdė rodo, ką reiškia vienas ar kitas jo rusų kalba ištartas keiksmažodis.
Gaila, kad atsakymo neteko išgirsti, nes jį užgoždavo kitų žiūrovų nepatenkintas šnabždesys: kodėl vaikai išvis buvo čia įleisti ir dabar jie priversti nejaukiai jaustis.
Be abejo, bus sakančių, kad jei nėra kur vaikų palikti, tai tėvai ir vedasi juos į koncertus, tačiau drįsiu tam prieštarauti:  jei vaikas gali stebėti, kaip ant scenos dėdė keikiasi, šaiposi iš seksualinių mažumų, rodydamas įvairias meilės pozas, tai, vadinasi, vaikas jau pakankamai suaugęs ir porą valandų gali pabūti namuose vienas.
Manau, tėvai neturėtų būti egoistai ir galvoti tik apie save ir savo gerovę. Reikėtų pamąstyti, kad kai kurie koncertai ar filmai yra skirti tik suaugusiems žmonėms.
Žinoma, nereikėtų peržengti ribų ir grįžti į tarybinius laikus, kuomet bet kokia nuogybė buvo draudžiama ir jei filme pagrindinė herojė vos apnuogindavo pilvą ar petį, uždėdavo ženkliuką N-16.
Tačiau tai, kas lestina namuose, galbūt nedera gatvėje ir viešojoje erdvėje.