Kada socialiniai darbuotojai turi teisę iš šeimos paimti vaikus savo globon?

„Santarvė“ išspausdino straipsnį apie tai, kad socialiniai darbuotojai iš motinos atėmė tris vaikus. Po to kilo didelė diskusija, ar pagrįstai buvo pasielgta. Gatvėje sutiktų žmonių teiravomės, kokiais atvejais, jų nuomone, socialiniai darbuotojai iš tiesų turi teisę taip pasielgti. Rita BORUSEVIČIENĖ,
AB „Pieno žvaigždės“ darbuotoja:

– Man atrodo, kad iš vaiko būsenos turėtų būti matyti, kad jam tikrai blogai. Tik ne taip, kaip skaitytame straipsnyje. Kai motina socialinius darbuotojus puolė su peiliu, ji tikrai gynė vaikus. Suprantu, jei vaikas yra nuolat nevalgęs, jei jis nuolat paliekamas vienas ir niekas jo neprižiūri, tada jau kitas reikalas.
Bet jei mama nuolat yra kartu, tai tikrai niekas jo negali atimti.
Kas, kad vaikas prasčiau aprengtas, ar jis atsikelia kiek anksčiau: juk ir mes anksti keliame savo vaikus į darželį. Vakare juk jis gali atgulti ir anksčiau.

Jevgenijus BORTNIKAS,
pensininkas:

– Reikėtų įsitikinti, ar šeima visiškai nuskurdusi. Gal šeimoje tik truputį kas nors netvarkoje, gal tuo metu nepakanka pinigų, bet juk ateina kitas mėnuo ir viskas vėl susitvarko.
Neseniai per televizorių mačiau, kaip mama paliko savo mažamečius vaikus be priežiūros savaitę. Ir, pasirodo, tai jau ne pirmas kartas. Tada jau nebėra kitos išeities, juk vaikai gali ir numirti.

Gintautas EIČINAS,
statybininkas:

– Man atrodo, kad šeimose svarbiausia – darna. Esu išsiskyręs, tad susiduriu su problema, kai vaikai kurstomi prieš mane, bet dėl to, aišku, vaikai nekalti ir jų atskirti nuo šeimos negalima.
Jei šeimoje nuolat kyla nesutarimai, sukelti girtavimo, vaikams geriau to nematyti. Vaikus apginti reikėtų, jei tėvai jų visiškai neprižiūri, palieka vienus, jei jiems tenka badauti.

Vytautas ŽIČKUS,
AB „Mažeikių nafta“ darbuotojas:

– Pagrindinė priežastis, kad vaikus galėtų atskirti nuo tėvų, mano nuomone, yra nuolatinis tėvų girtavimas, vaikų nepriežiūra, apsileidimas.
Jei yra probleminė šeima, socialiniai darbuotojai turėtų žinoti, joje nuolat lankytis, stebėti, nebūtinai apie tai jiems kažkas turi pranešti. Tokiose šeimose socialiniai darbuotojai turėtų lankytis mažiausiai keletą kartų per mėnesį ir tik tada priimti sprendimus.

Angelė DAUKINTYTĖ,
dirbanti užsienyje:

– Jei vaikai nuolat yra neprižiūrimi, apleisti, alkani, šąlantys, mušami, tada tokios priemonės pateisinamos. Socialiniai darbuotojai turėtų lankytis šeimose, bendrauti su jų kaimynais, kurie visada mato, kas vyksta už jų sienų. Bet išgirdus skundą pirmąkart ir po to iškart atimti vaikus, tikrai negalima.
Jei vaikai neprižiūrėti, iš pradžių užtektų tik truputį pagąsdinti.

Galina VASARIENĖ,
namų šeimininkė:

– Jeigu tėvai girtuokliai, neprižiūri savo vaikų ir jiems reikia vargti, tai jau geriau gyventi vaikų namuose.
Dabar daug šeimų, kurios nesirūpina savo vaikais. Kartais vaikai gyvena ir blogiau, skurdžiau, bet gyvenimas su tėvais vis dėlto yra visai kitoks nei vaikų namuose.
Jeigu vaikas dar mažas, apie jo būklę turėtų spręsti valstybė, o tas, kuris savo situaciją supranta, kur gyventi, gali pasirinkti pats.
Vaikas nuolat turėtų būti pamaitintas, o jei jis alkanas, tai kokia gali būti kalba apie mokslą.
Vytautas MALŪKAS
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video