Kai pagalvoji…

APIE PAVELDĄ IR PAVELDIMUMĄ
Politikavimą ir viešą paakių bei pasmakrių daužymą, santykių aiškinimąsi per spaudą ar televiziją jau galima vadinti tradicija. Paskaitę praėjusio šimtmečio šalies politikų biografijas, pastudijavę senąją spaudą, pamatysime, kad ir per nepilną šimtmetį didelių pokyčių neįvyko. Tad Lietuvos politikų aktyvų darbą galima vadinti tradiciniu amatu, vadinasi, paveldu.

Dabar suprantama, kodėl Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas Tautinio paveldo produktų įstatymo projektas, numatantis lengvatų ir gamintojams, ir gaminiams.
Perspektyva: politikuos lengvai ir dar su lengvatomis.
Ir jei poetiškai pagalvoji, mūsų valdžios darbai išties panašūs į sakus, kurie gal kada nors sustings į gintarą. Mes – muselės, dar niekur neišskridusios, o neatsargiai nutūpusios, susiviliojusios spalva ar aromatu, – turime vienintelę paguodą: kada nors (tegul ir po milijono metų) tapti retu inkliuzu ar meno kūrinėliu…
Lėtas stingimas irgi tradicija.

APIE ATLYGINIMŲ DYDĮ
Premjeras susirūpino visokių ten direktorių atlyginimu. Iš tikrųjų gali pasidaryti pikta, kai turi kelis pavaldinius ir „siaurai“ dirbi, o uždirbi daugiau už tuos, kurie „išsisupę plačiai“ ir pavaldinių turi tiek, kad susiskaičiuoja tik per gyventojų surašymo akcijas. Bet gal viskas taip ir turi būti?
Juk jei pagalvoji, kuo žmogus siauriau užsimoji, tuo mažiau nusikerti, kuo mažiau nusikerti, tuo mažiau prisikuli, kuo mažiau prisikuli, tuo mažiau prisimali ir prisikepi.
Kaip tuos nepriteklius kompensuoti? Tik per atlyginimą.

APIE TIESIOGINIUS RINKIMUS
Prezidentas valdančiosios koalicijos nenorą įteisinti tiesioginius merų rinkimus pavadino „politinės valios stoka“.
Rinkimų sistemą apskritai reikia sutvarkyti.
Kaip dabar renkame? Pagal sąrašus, neatitinkančius jokių raštvedybos standartų.
Juk kai pagalvoji, bet koks normalus sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka. Kam būti pirmiesiems? Tiems, kurie iš A, B ir C.
Kaip yra mūsų politikoje? Adamkus, Brazauskas, Christina. Čia viskas gerai. Bet kuo toliau, tuo blogiau: po A, B – tarpas, po to – Juršėnas, po Juršėno – didelis tarpas, tada – Paulauskas, dar didesnis tarpas, Uspaskichas, Zuokas.
Kuo mūsų tautinei politikai nusikalto kiti lietuviai iš kitokių raidžių? Kad visi būtų lygūs, reikia tvarkingų sąrašų arba tiesioginių rinkimų. Išvengtume painiavos. Tauta būtų patenkinta. Lietuvių kalbos komisija irgi.

APIE ŽEMAITIŠKĄ CHARAKTERĮ
Vienas mažeikiškis teisėsaugininkas kažkada pasakė, kad narkomanijos problemos mūsų rajone nėra. Buvo, kol jo sūnus mokėsi, o kai baigė mokyklą – problemos (ir narkomanijos) nebelikę.
Akivaizdu, kad žemaičiai nuosekliai laikosi principo – kol nepačiupinėjau, netikiu.
Štai ir dabar: mokyklų vadovai sako, kad rinkliavos neegzistuoja. Tėvai teigia priešingai. Kokia išvada? Tie, kurie renka, akivaizdžiai nesidalija. Ak, šykštuoliai…
A. M.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*