- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Kaip elgtis įvykus stichinei nelaimei?

Lietuvoje nuvilnijęs žemės drebėjimas sukėlė didžiulį nerimą. Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, ar jiems pakanka informacijos, kaip elgtis susidarius ekstremaliai situacijai, ar tam pasiruošusios civilinės saugos tarnybos? Irena NARUTAVIČIENĖ,
buhalterė:
– Buvau kelyje, tad neteko patirti žemės drebėjimo. Bendradarbiai pasakojo apie savo pojūčius. Gerai, kad drebėjimas buvo nestiprus, nes kaip elgtis tokiu atveju, iki šiol informacijos neturėjome. Ši nelaimė parodė, kad reikia būti pasiruošusiems įvairioms stichijoms. Manau, kas rajono saugos tarnybos, jei tokios yra, turėtų užsiimti žmonių švietimu.


Saulius DREVINSKAS,
„Kaišiadorių paukštyno“
meistras:
– Po šios nelaimės spaudoje šiek tiek daugiau imta diskutuoti apie ekstremalias situacijas. Tačiau informacija pateikiama neapdorota, ji nelabai naudinga.
Reikėtų Lietuvos teritoriją įvertinti seismologiniu požiūriu, ją suskirstyti į saugos zonas. Jeigu dėl stipresnio žemės drebėjimo reikėtų evakuoti žmones, kur juos vežtų?
Ko gero, ir mažeikiškiai nežino, kaip elgtis nelaimės atveju, nes abejoju, ar gyventojams organizuojami mokymai. Ar mieste yra slėptuvės, ar saugos tarnybos žmones aprūpintų dujokaukėmis?

Inga VIZGAUDYTĖ,
studentė:
– Nelaimės metu buvau Kretingoje, daugiabučio ketvirtame aukšte. Bute buvome tik su drauge, labai išsigandome, pamanėme, kad griūva namas. Jei žemės drebėjimas būtų trukęs ilgiau, nebūtume žinojusios, kaip elgtis. Spaudoje nemažai patarimų, tačiau skaityti pamokymų, ką daryti stichinės nelaimės atveju, iki šiol neteko.



Adomas iš Ruzgų kaimo:
– Ką informacija apie žemės drebėjimą pakeistų? Nebeišgelbėsi griūvančio namo. O kad iš jo reikia „nešti kudašių“, ir taip aišku.
Man labiau kelia nerimą kiti dalykai. Gyvenu naftos perdirbimo gamyklos pašonėje, kaip sakant, greta parako statinės. Tačiau niekas iš Civilinės saugos tarnybos nėra užsukęs patarti, kaip elgtis, jeigu įvyktų galinga avarija. Galėtų ir rajono valdžia užsukti pasidomėti, ar saugiomis sąlygomis gyvename.


Danguolė JOČIENĖ
iš Plungės:
– Tik po žemės drebėjimo išgirdau, kad ir rajonuose dirba žmonės, atsakingi už civilinę saugą. Žiniasklaida galėtų pasidomėti, už ką jie atlyginimą gauna.

Evaldas SADAUSKAS,
pardavėjas:
– Šis įvykis parodė, kad tarnybos nėra pasirengusios stichinėms nelaimėms. Jeigu būtų didesnis žemės drebėjimas, ko gero, impulsyviai spruktum iš patalpų. Tačiau trūksta patarimų, kaip elgtis kitų stichinių nelaimių atvejais. Tuo labiau kad Mažeikiai yra rizikos zonoje – pašonėje naftos perdirbimo gamykla, per miestą nuolat rieda cisternos su pavojingu kroviniu. Įdomu, ar įvykus nelaimei kas nors bent aprūpintų dujokaukėmis?

Kalbino Birutė RUDOKIENĖ
Fotografavo Sigitas STRAZDAUSKAS