Kaip ruošiatės šildymo sezonui?

Vėstant orams ir ieškant šiltesnio apdaro, ne vienas pamąstome apie radiatorių ar krosnelę. Tačiau tokias mintis tuoj pat vejame šalin: šiluma brangiai kainuoja! Kad šiluma kainuos dar brangiau, mus gąsdina ir jos gamintojai, ir valdžia. Tad ruošiamės šildymo sezonui.
Gatvėje sutiktų mažeikiškių ir miesto svečių „Santarvė“ teiravosi, kaip jie ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui, kokią šeimos biudžeto dalį jiems tenka skirti šildymui.

Janina VLASOVA. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Janina VLASOVA, pedagogė:

– Manau, kad aš niekuo nesiskiriu nuo kitų, tad kaip ir visi jau pagalvoju apie artėjantį šildymo sezoną. Girdėjau, kad šiluma šiemet gali pabrangti, nors jau dabar šilumininkams trečdalį pensijos atiduodu. Turiu įprotį kasmet vasarą pasitaupyti pinigėlių, kad žiemai prasidėjus galėčiau susimokėti už šildymą.
Kadangi turiu kolektyvinį sodą, jis yra gana geras mano pagalbininkas:  prisiruošiu daržovių bei vaisių atsargų, kad bent kiek sau palengvinčiau sunkųjį žiemos laikotarpį.

Rasa. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Rasa, individualios įmonės savininkė:

– Dar negalvoju apie šildymą. Bet galiu pasakyti, kiek pinigų šildymui išleisdavau anksčiau. Namui šildyti mes nusiperkame malkų už tūkstantį du šimtus litų ir mums to pakanka porai metų. O štai butui tokios sumos neužtenka metams! Matote, koks akivaizdus skirtumas. Be to, gyvenant nuosavame name yra didelis privalumas tai, kad gali kūrenti kada tau norisi ir kiek norisi…
Žiemai visuomet ruošiu maisto atsargų. Tai, matyt, jau iš tėvų persidavė man, atrodo, kad kitaip ir negalėtų būti. Suprantama, kad tai darome ne vien dėl to,  kad maitintumės savo užauginta produkcija, bet ir pinigų nemažai sutaupom.

Audrius. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Audrius, technikas:

– Jau rūpinuosi šildymu: kaip tik šiandien parsivežu malkų. Nors šiaip paprastai jau nuo pavasario ruošiu kuro atsargas. Mano name įrengtas krosninis šildymas –  ir džiaugiuosi, nes per visą sezoną šildymui išleidžiu pusę vieno mėnesio atlyginimo. Suprantama, tokį taupymą lemia ir tai, kad retai būnu namuose…
Teko gyventi bute, todėl galiu palyginti, kiek tuomet sumokėdavau. Nors ne – tai nepalyginami dalykai…

Liucija VERKULIENĖ. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Liucija VERKULIENĖ, pardavėja:

– Gyvenu mediniame name. Esame jį apšiltinę, todėl kurui mums pakanka nuo dviejų iki keturių mašinų medžio atraižų. Jos mums kainuoja apie tūkstantį litų. O žiemą mes šildomės nuo ryto iki vakaro.
Todėl šiandien, vis blogėjant gyvenimui, galime nors tuo pasidžiaugti.

Aleksandras KNYSTAUTAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Aleksandras KNYSTAUTAS, pensininkas:

– Kuru rūpinamės visą vasarą. Gerai, kad turime nuosavo miško, todėl nors už medieną nereikia mokėti.
Su žmona abu esame pensininkai, ir mūsų šeimos mėnesio biudžetas – vos  tūkstantis litų. O pinigų visur reikia:  kol medieną parsivežame, kol ją sutvarkome… Ir apskritai – visur, kur bepasisuksi – reikalingos investicijos.
Kol jaunesni buvome, auginome ir kiaulę, ir ožką, ir daržovių pasisodindavome, todėl ir gyventi buvo kur kas lengviau. O dabar vos galą su galu suduriame.

Martynas RUZGAILA. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Martynas RUZGAILA, virėjo padėjėjas:

– Kaip jūs manote, kodėl aš jau šešeri metai kaip išvykęs iš Lietuvos? Neįmanoma čia pragyventi su tokiais atlyginimais, ir jeigu man reiktų vėl grįžti čia – neįsivaizduoju. Ten, kur gyvenu, Airijoje, namai kūrenami dujomis, yra kitokia skaičiavimo metodika, todėl nieko daug negaliu pasakyti. Be to, ir žiemos nėra šaltos… Tačiau galiu patvirtinti viena – ten mes tiek uždirbame, kad komunaliniai mokesčiai mūsų labai nenuskriaudžia.