Praėjusią savaitę gelbėtojai Viekšniuose iš vandens ištraukė jau aštuntą skenduolį – tiek žmonių rajono vandens telkiniuose nuskendo šiemet.
Specialistai pataria nesimaudyti nežinomose vietose, neiti į vandenį neblaiviems, vengti kitų pavojingų aplinkybių.
Mažeikiškių bei miesto svečių klausėme, kaip jie, poilsiaudami prie vandens, saugo save bei artimuosius.
Povilas BARTAŠIS, statybininkas: – Ką tik grįžau iš Latvijos pajūrio, tačiau jūra buvo nerami, todėl nesimaudžiau. Kartais maudausi tvenkiniuose, bet vengiu Ventos upės. Specialių apsaugos priemonių nenaudoju, tačiau stačia galva į vandenį neneriu, o kai vaikai buvo mažesni, visada prie vandens juos prižiūrėdavome. Esu vaikystėje pats skendęs, tuomet pasisekė – mane išgelbėjo. Jei pamatyčiau, kad kitam asmeniui gresia pavojus besimaudant, jį įspėčiau, bet iš paskos tikriausiai nepulčiau… |
|
Palmyra PRANAITIENĖ, mėsinės darbuotoja: – Retai laisvalaikį leidžiu prie vandens, tik kaime kartais tenka nusimaudyti. Prie vandens būname su anūkais ir juos labai saugau – liepiu pasiimti gelbėjimosi ratą, mokome plaukti, neleidžiame giliai bristi. Nors nėra tekę susidurti su skęstančiaisiais, bet jei žmogus, pavyzdžiui, girtas, eitų į vandenį, net per jėgą neleisčiau lipti į vandenį. |
|
Albina STANKEVIČIENĖ, dirba užsienyje: – Pati gyvenu Londone ir dabar atostogauju. Buvau prie jūros, bet stipriai bangavo, tad nesimaudžiau. Šnekant apie užsienį – ten kitokia tvarka. Ten draudžiama maudytis bet kur, yra specialios aptvertos aikštelės, kur galima maudytis, visus stebi gelbėtojai. Jei taip būtų Lietuvoje, nelaimių, ko gero, išvengtume. Vaikystėje yra tekę skęsti, bet tėtis ištraukė, todėl pasimokiau, niekada nebrendu į vandenį giliai, nes nemoku plaukti. |
|
Sigitas (pavardės nenorėjo atskleisti), verslininkas: – Esu klaipėdietis, tačiau jūroje nesimaudau, dažniau renkuosi ežerą arba upę. Aš iš mažens esu taip išauklėtas – saugausi, nešokinėju, kur pavojinga, paplaukioju ir grįžtu. Ir mano vaikai taip išauklėti, kad plaukioti reikia atsargiai. Pats augau prie jūros, matydavau, kaip žmonės neapgalvotai lenda į bangas, vieną kartą teko ištraukti skęstančią moterį. Žmonės turėtų labiau saugotis ir labiau galvoti – negalima šokti į vandenį nepasižiūrėjus, koks gylis, kas yra pačiame vandenyje. |
|
Tomas TAURINSKIS, policijos pareigūnas: – Šiemet prie vandens poilsiavau tik vieną kartą, maudėmės jūroje prie Ventspilio. Manau, kad visada reikia saugotis, nes yra vandenyje vietų, kur visko gali pasitaikyti. Nesistengiu specialiai rinktis vietų, kur yra gelbėtojų. Eini maudytis savo malonumui, todėl pats ir turi būti atsargus. Nėra tekę susidurti su skęstančiaisiais, bet jei pastebėčiau žmogų, neatsakingai besielgiantį prie vandens, stengčiausi jį sulaikyti. |
|
Lina (nenorėjo atskleisti pavardės), mokyklos bibliotekininkė: – Maudausi nedažnai, bet šiemet jau teko lankytis prie vandens telkinių. Stengiamės neiti giliai į vandenį, maudytis einu su vaiku, kad būtų saugiau. Stengiamės stebėti vienas kitą. Nesu susidūrusi su skęstančiaisiais, stengčiausi sulaikyti, nors pati plaukti nemoku. Bet, kita vertus, ir baisoka. Tarkim, girti asmenys būna agresyvūs, todėl greičiausiai pagalbos kreipčiausi į kitus žmones arba gelbėtojus. |
„Nenorėjo atskleisti pavardės“ – keistai skamba :) Gal nenorėjo sakyti (pasakyti) pavardės?