Kaip švenčiate Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną?

Prieš dvidešimt septynerius metus kovo 11-ąją tuometinė Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame paskelbta, kad atstatomas 1940 metų svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Šį aktą pasirašė tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir 124 Nepriklausomybės akto signatarai.
Šiandien kovo 11-ąją minime kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną: šalies miestuose ir miesteliuose vyksta minėjimai, koncertai, varžybos, rengiamos parodos, organizuojami kiti šiai Lietuvai svarbiai datai skirti renginiai.
Gatvėje sutiktų žmonių klausėme, kaip jie mini Kovo 11-ąją.

Dalia VIRKUTIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Dalia VIRKUTIENĖ, medikė: – Tą dieną tikrai jaučiame, kad ji yra kitokia. Į mieste vykstančius renginius nelabai einame, nes neturime galimybės – namuose yra neįgali dukra, dvi anūkės, tad dažniausiai Kovo 11-ąją švenčiame namuose. Vaikams, anūkėms apie tai, kas yra ši šventė, pasakoti nereikia – jos tai žino ir gal net daugiau už mane gali papasakoti. Įprastai tą dieną susėdame prie stalo, užsidegame žvakutę, atsigeriame kavos ar arbatos. Vėliavos kelti nereikia, nes gyvename daugiabučiame name. O šiaip tą šventę širdyje tikrai jaučiame.
Aldona RIMKEVIČIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Aldona RIMKEVIČIENĖ, senjorė: – Jeigu atvirai – aš tos šventės nesureikšminu ir jai nieko nejaučiu, nes galvoju, kad nieko ji mums nedavė. Sergu daugybe ligų, o kokie brangūs vaistai… Tad kuo čia džiaugtis? Ir į bažnyčią nei tą dieną, nei išvis neinu – šiaip visada meldžiuosi namuose. Septyniasdešimties metų sulaukusi ir per televiziją Kovo 11-ajai skirtų renginių nežiūriu, labiau patinka laidos, susijusios su kriminalistika, – gal prieš ateidama į šį gyvenimą buvau kokia kriminalistė? Man gal kiek svarbesnė yra Vasario 16-oji, bet ir jos nesureikšminu – yra šventė ir tiek.
Aušra CYDZIKIENĖ. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Aušra CYDZIKIENĖ, apskaitininkė: – Kovo 11-ąją ir kitas valstybines šventes minime kasmet: su kaimynais iškeliame vėliavą, išgeriame arbatos – ši šventė mums yra reikšminga. Kai vaikai dar būdavo namuose ir tos šventės metu koncertuodavo, į renginius eidavome visada – tada tai buvo lyg ir privaloma. Dabar jau nebenueiname, nes niekas nepasako, kas, kur būna. Kas šios šventės metu rodoma per televizorių, nežiūrime – jis mums iš viso nėra būtinybė. Šiemet šventė yra šeštadienį, bet tai mums nesvarbu – vėliavą Kovo 11-ąją iškeliame visada.
Viktoras BOIKO. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Viktoras BOIKO, meistras: – Ką galima apie šią šventę galvoti? Viskas tik teigiamai. O dėl jos šventimo… Kas kaip tą žodį supranta. Aš tą šventę jaučiu kažkur savo viduje. Tą dieną orientuojamės pagal situaciją – vaikai jau išvažinėję, likome tik su žmona, tad kartais išvažiuojame į kaimą, kartais – į pajūrį. Jei esame namuose, stebime šios šventės televizijos transliacijas. Kad ir kaip ten būtų, ši diena yra kitokia, išskirtinė. Gyvenu daugiabutyje, vėliavos kelti man nereikia, bet nuolat tai primenu padaryti uošvei – ji jau senyvo amžiaus, tad iškelti vėliavą dažnai pamiršta.
Darius KESMINAS. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Darius KESMINAS, vadovas: – Kovo 11-oji svarbi šventė visai Lietuvai, tad svarbi ji ir man – visada ją kažkaip minim. Tą dieną įprastai stengiuosi praleisti su šeima – dažnai keliaujame į pajūrį. Šiemet šventė šeštadienį, tad turėti dar vieną laisvą dieną neišeina, bet ką padarysi. Vaikai eina į darželį, ten apie Kovo 11-ąją viską ir sužino. Kasmet visa šeima dalyvaujame patriotinėje ceremonijoje – iškeliame Trispalvę.
Vytautas DVARŽECKIS. Janinos SRIBALIUTĖS nuotr.	Vytautas DVARŽECKIS, kunigas: – Man Kovo 11-oji yra brangi šventė, nes tai mūsų tėvynės nepriklausomybės atkūrimo šventė. Tai, kaip ir visiems lietuviams, man yra išskirtinė diena. Leckavoje aukosiu šventas Mišias, o po to bus minėjimas: žmonės padainuos, vaikai deklamuos eiles. Kurį laiką to nedarėme, bet dabar pradėjome vėl. Kai būna valstybinių švenčių minėjimai, žmonių į bažnyčią visada ateina daugiau – žmonėms tokių švenčių reikia.