Kas bendro tarp pilietybės išsaugojimo ir Mildos šventės?

Valdas RUTKŪNAS. Nuotrauka iš alkas.lt

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks gegužės 12 dieną, o Mildos šventė – gegužės 13-ąją. Tačiau ne gretimos dienos yra didžiausias bendrumas, o meilė!
Nors liko kelios dienos, akivaizdu, kad visuomenė nėra pakankamai supažindinta su šiuo svarbiu klausimu, tad pamėginsime atskleisti esmę.
Sąlyginai žmonės turi trejopą meilės įsivaizdavimą. Vieni mano, kad svarbiausia yra mylėti patį save, todėl dėl kitų per daug nesivargina, tikrai neskuba kam nors padėti. Iš tikrųjų tie žmonės nemyli, apgaudinėja ir kenkia pirmiausia patys sau – kiekvienas esame savo tautos dalis, nemylėdami tautos, nemylime ir patys savęs. Dažnai jie net neskiria dėmesio šeimos kūrimui, nenori turėti savo vaikų ar rūpintis jais. O juk vaikai – mūsų pačių įamžinimas! Žodžiu, šiems žmonėms gyvenime tikrai nepasisekė.
Antra meilės rūšis, kai žmogus mano, kad reikia mylėti save ir savo aplinkinių ratą: šeimą, kelis draugus ar atskirą žmonių grupę. Jie gali turėti aistrą užsidirbti kuo daugiau pinigų, sukaupti kuo daugiau turto ar apvažiuoti kuo daugiau pasaulio šalių. Tauta jiems lyg ir nerūpi. Jie nesuvokia ir nejaučia, kad aplink gyvena tūkstančiai artimesnių ar tolimesnių giminaičių, kuriuos jungia ne tik bendri genai, bet ir bendra istorija, kalba, aplinka, kultūra, įvairiausi ryšiai – viskas, kas reikalinga laimingam gyvenimui kurti. Tokia netikra ribota meilė labai greit atsisuka prieš jį patį.
Trečia tikra gyvybinė meilės rūšis – žmogus myli savo tautą ir iš tikro stengiasi kiekvienam padėti – kiek įmanydamas, visais galimais būdais. Kiekvienas žmogus jam yra brangus, vertingas ir gerbtinas. Per tautą mylima yra ir visa žmonija. Tai yra, buvo ir bus tikrieji pasaulio kūrėjai, ant kurių laikosi tautos, valstybės ir mūsų Žemė.
Tai nereiškia, kad visiems reikia mesti savo asmeninius gyvenimus, šeimas ir eiti, kur akys veda, kiekvienam padedant. Paprasčiausia labai svarbu ugdyti šį tautos meilės jausmą ir pagal jį gyventi – savo mintimis, darbais, žodžiais. Išrinktoji tauta žydai šventai laikosi šio pagrindinio dėsnio – kiekvienas žydas jaučia atsakomybę už visą savo tautą. Jau seniai yra atrastas aukso vidurys tarp asmeniškumo ir visuomeniškumo – dešimtadalį laiko ir išteklių skirk savo tautai. To laikėsi ir mūsų tauta, todėl mes dar gyvuojame, bet gyvavimas silpsta iki šiol nematytu greičiu. Nes beatodairiškai mažėja gyvybinės meilės, vis daugiau žmonių susigundo netikromis žlugdančiomis vertybėmis. Kodėl mūsų vaikai kiek įmanydami skuodžia iš mokyklos, darbuotojai – iš įstaigų, didžioji dalis jaunimo galvoja apie užsienius, liaudis įnikusi į televizorius, kompiuterius ir telefonus? Yra viena priežastis, jungianti šiuos reiškinius. Tai lietuviuose tvyranti NEMEILĖ! Tokia stipri, kad jie tiesiog nenori viens kito matyti.
Kas atsitiko mūsų tautai? Baigiasi trečias dešimtmetis, kai esame laisvi, jokių karų. Užuot kūrę bendrą laimę, kariaujame vienas su kitu, esame įstrigę beprasmiškoje nesantaikoje, susipriešinę pagal įvairiausius požymius, kuriuos galėtume vardyti ir vardyti… Daug kas sako, kad lietuvius gali suvienyti tik bendras priešas. Tai yra gili netiesa ir klaida. Karai skirti tik išsilaisvinimui, jiems pasibaigus, ginklai dedami į šalį, tauta susivienija bendros laimės kūrimui.
Referendume spręsime – atimti ar suteikti pilietybę mūsų vaikams, anūkams, tautiečiams, tapusiems Europos Sąjungos ar NATO šalių piliečiais. Kai kas juos vadina išdavikais, ragina atimti pilietybę, kaip iki šiol – per metus atimdavo iki 1000 tautiečių. Bet gi jie išvyko dėl NEMEILĖS! Todėl, kad mūsų valstybė per tris dešimtmečius negalėjo sutelkti tinkamam bendradarbiavimui tautos, todėl, kad švietimo ir kultūros sistemos nesubūrė tautos meilėje. O ką nuveikėme kiekvienas mūsų šiam šventam reikalui?
Tinkamiausias laikas tautai ir visuomenei parodyti savo šiltus ryšius, viens kitą įkvėpti yra laisvalaikis, šventadieniai. Kaip juos organizuoja švietimas ir kultūra? Geriausiu atveju – mitingai ir koncertai. Mitingai yra gerai šaukiant į kovą, kaip Sąjūdžio laikais, o dabar reikia pažvelgti viens kitam į akis, kartu padainuoti, paratuoti, pažaisti, pašokti. Tai sistema, kai visi yra laimėtojai, kai visi dalijasi dėmesiu, pagarba, kai kuriami laimės hormonai. Vietoj to mes turime kiurksoti koncertuose, panosėje matydami savo tautos atsuktus pakaušius, o su jais kartu ir užpakalius, savo dėmesiu šerdami scenos „žvaigždes“. Arba drybsoti prie televizoriaus, ar stingti prie kompiuterio.
Iš šios beviltiškos sistemos bandoma ištrūkti alkoholiui padedant, jo „įkvėpti“ pagaliau atsisukame į bendruomenę, bet tai jau minėta netikra meilė. Kai kas sako: reikia išgerti dėl linksmumo. Iš tikro žmogui yra liūdna sėdėti tarp tokių pačių nemokančių džiaugtis gyvenimu. Šito valstybė jų neišmokė, tai ir skandina liūdesį alkoholyje.
Ne dėl pinigo išvyko į užsienius lietuviai, nes yra pilna vargingesnių šalių, iš kurių taip nebėgama. Iki šiol išvykę tautiečiai netekdavo pilietybės, galima sakyti, dėl mūsų valdžios netinkamai surašytos ir pasenusios konstitucijos, kurią reikia keisti. Tai padaryti bus be galo sunku dėl paminėtų priežasčių. Jei referendumas nepasiseks, pilietybės praradimai bus dar skaudesni, nes išvykėliai žinos, kad jie nerūpi ne tik valstybei, bet ir juos atstūmusiai tautai.
Ar kurie tėvai atsižada savo išvykusių vaikų? Tai kodėl jų turi atsižadėti Lietuva? Kitų šalių, beje, mūsų artimiausių draugiškų sąjungininkių pilietybę lietuviai priima ne iš neapykantos Lietuvai, o tiesiog dėl susiklosčiusių šeimyninių, socialinių, darbo ir gyvenimo aplinkybių. Pvz., kai kuriose šalyse valstybinėje tarnyboje darbą gauna tik tos šalies piliečiai. Dauguma Europos ir išsivysčiusių pasaulio šalių turi dvigubą pilietybę, mes su savo „vienguba“ pilietybe atrodome apgailėtinai, ypač dėl didžiausios emigracijos. Mūsų situacija nė iš tolo neprilygsta visiškai kitų galimybių Šveicarijai ar Norvegijai, kurios turi viengubą pilietybę.
Pasakymas „Nenoriu, kad už mane prezidentą rinktų čia negyvenantys“ yra dar vienas aklas savo tautos nemeilės pavyzdys. Iki šiol balsuodavo visiškai mažai, iki 15 tūkst. užsienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių, nėra pagrindo manyti, kad pradės balsuoti daugiau. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad jie yra kvailesni.
Tai kaip įkandimas: „Išvykai, tad atimsime ir pasą.“ Nepagalvojama, kad su pasu atimamos kad ir moralinės pareigos rūpintis savo tėvyne, tauta, likusiais šeimos nariais. Jie jau negalės parodyti lietuviško paso savo vaikams, anūkams, kurie taip pat galėtų tapti mūsų Lietuvos piliečiais, tai būtų akstinas jiems sugrįžti į tėvų žemę. Ir atsiminkime, ši pilietybės išlaikymo galimybė yra tik dabar, ir jos nepavyks greit pakartoti. Pagalvok, kaip teks pažvelgti lietuviui į akis? Kuriame meilės lygmenyje tu esi?
Dar neteko girdėti, kad nors vienas lietuvis priėmė Europos ar NATO šalių pilietybę, norėdamas pakenkti Tėvynei. Be to, didžioji emigracija įvyko ir viengubos pilietybės sąlygomis, galima sakyti, kad emigracijos dugnas pasiektas. Todėl teiginiai, jog lietuviai dar labiau emigruos dvigubos pilietybės sąlygomis, yra niekuo nepagrįsti. Naivu tikėtis, kad draudimais ir pilietybės atiminėjimu sulaikysime Lietuvoje jaunimą. Sutelkime dėmesį į tarpusavio santykius, pagarbą, meilę, tuomet nereiks niekur išvykti, be to, ir ekonomika garantuotai pakils.
O kas ta Mildos šventė? Mažai kas žino, kad lietuviai turi meilės deivę Mildą, kad gegužės 13-oji yra lietuvių meilės šventė. Nors apie tai jau tris dešimtmečius byloja kalendoriai. Nepastebėti nei švietimiečių, nei kultūriečių, nei valdžios žmonių. Švenčiama tyliai, bet sėkmingai tik keliose Lietuvos vietose. O juk ji galėtų ir turėtų būti lietuvių bendros meilės, pagarbos ir bendradarbiavimo atrama!
Visi žino vasario 14-ąją – Valentino dieną, įsimylėjėlių šventę. Bet pats pavadinimas rodo, kad tai trumpalaikės meilės chemijos šventė – jokių meilės garantijų! O Mildos šventė – visos lietuvių tautos amžinos meilės diena! Kas gali būti geriau?
Ši šventė nuo seno vyksta gamtoje pačiu gražiausiu metų laiku, kai viskas skleidžiasi, žydi, paukšteliai traukia meilės giesmes, gegutė kukuoja, pradeda čiulbėti lakštingalos. Pats didžiausias meilės pakilimas gamtoje, visuomet įkvepiantis meilę žmonėms. Pats tinkamiausias laikas užsiprogramuoti meilei visiems metams. Ir jeigu visa tai vyksta dideliame draugiškame būryje su dainomis, rateliais, žaidimais, meilės apyrankių pynimais, šokiais, linkėjimais, Mildos kepsnelių iš pienių žiedų ragavimais, kiekvienas ir visi kartu gauna galingą meilės užtaisą, vežantį visus metus. Tiesa, šventė turėjo ir kitų pavadinimų, Žemaitijoje ji buvo vadinama Gegutės švente, kitur – gegužinių, šokių gamtoje pradžios švente.
Tokios šventės nerasi jokiose emigracijose! Išskleiskime savo meilę, tuomet tautos kūryba ir galybė išaugs neįtikėtinai! Daug kas pasakys: o man nepatinka nei dainuoti, nei šokti! Todėl ir nepatinka, kad tave apgavo ir nuvedė ne tais gyvenimo ir vertybių takais!
Tai, kas vyksta Mildos šventėje, visuomet buvo ir bus geriausias laimės hormonų gamybos, visuomenės sutelkimo, kūrybiškumo, visokeriopos sveikatos ir sėkmės šaltinis. Netgi mokslo įrodyta. Šito turėtų neužmiršti mokslo ir kultūros įstaigos, kalbančios apie pilietiškumo ugdymą.
Todėl sakau: ateikime į referendumą, balsuokime, kad nebūtų atimama lietuviams pilietybė. Ir susitikime kitą dieną Mildos šventėje, stiprėkime tautos meile!
Valdas RUTKŪNAS

4 Atsakymai į “Kas bendro tarp pilietybės išsaugojimo ir Mildos šventės?”

  1. ? parašė:

    Vyskupu pareiskima ar skaitet? 2019-05-10 10:01 POLITINIAI KALINIAI, TREMTINIAI AR DAR REMSIT KONSERVATORIU Kandidate Simonyte AR SUVOKET UZ KOKIAS VERTYBES JI.

  2. to ? parašė:

    Tamstai Karbauskio salietra taip per smegenis dėjo? :-)

  3. Ne dinastijos kandidatams parašė:

    Ne Liberalioms vertybems!! Sodomai Gomorai NE!!! O jas atstovauja Simonyte Nauseda!!! Simonyte uz beribe geju laisve ir santuokas.Uz Afrikieciu, atsibasteliu belekiek privezima i Lietuva. RenkamesLietuvos ateiti!Todel Ne Landsbergu kandidatams !NE LIBERALU VERTYBEMS!!!NE ES FEDERACIJAI ! UZ NACIONALINIU TAUTU ES ! UZ LAISVE ir DEMOKRATIJA ! Ne LANDSBERGU dinastijai ir ju parinktiems prezidentams!

  4. tam Ne parašė:

    Kokį bintą rūkot, kad tokią emocinę trydą sukelia???

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*