KAS SLEPIASI UŽ „NAUJAS KASMET“?

Gyvename kasdien vis greitesniame pasaulyje, apsupti nuolatinio informacijos srauto, reklamų, pasiūlymų. Pasiūlymų keistis, atsinaujinti ir tapti laimingam. Marketingo specialistai jau daugiau kaip prieš penkiasdešimtį metų suprato, kad žmonėms reikia siūlyti ne daiktą, net ir ne funkciją, o jų teikiamą pasitenkinimą, kitaip tariant, gabalėlį fikcinės laimės, kuri labai greitai išgaruoja.
Stebėdama nuolatines akcijas ir į jas atsiliepiančiuosius, šeimomis plūstančius į prekybos centrus, vis dažniau savęs klausiu – o kodėl man užtenka taip mažai?
Vakar pirkau naują suknelę, nes sudilo senoji. Senoji suknelė praėjo visus ciklus: nuo išeiginės iki darbinės ir galiausiai jaukios naminės (suknelės, jei kas pamiršote, apie ką skaitėte). Taip yra su visais šeimos  įsigyjamais daiktais – jie kruopščiai įvertinti, apgalvoti, kad tarnautų ilgai, kad nereikėtų kelių ar keliolikos batų porų, kojinių, telefonų, šaldytuvų. Ir ne tik iš finansinių paskatų.
Mūsų vaikai jau nuo mažų dienų girdi frazę „Dėl tokių daiktų šyla klimatas“ – suprask: daiktas nereikalingas, o jam pagaminti panaudoti ištekliai, kurie neatsinaujina, išskiriamas anglies dvideginis, gamybos procese teršiama žemė. Ir visai nesvarbu, kad turbūt 90 proc. tokios produkcijos gaminama už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Mūsų Žemė – vienas gyvas organizmas.
Jaučiu, kad tokių kaip mes daugėja, kad pamažu pradeda formuotis atsakingo vartojimo šeimos, jos bendrauja tarpusavyje, virsta bendruomenėmis. Dirbantys, auginantys vaikus, gyvenantys mieste – ne ekstremalai. Bet vis tik – tokie kaip mes – didžiausia grėsmė kapitalizmo pamatams, nes jis pastatytas būtent ant vartojimo intensyvumo, siūlymo keistis kasdien, kasmet. Šiai sistemai nereikalingas stabilumas, vartotojai – konservatoriai visose srityse: tiek santykiuose tarp vyro ir moters (juk išsiskyrus ir susituokus nauja pora vėl tampa vartotojais NUO NULIO), tiek  kasdieniame gyvenime (juk didžiausias pardavimų augimas – būtent ant naujose pakuotėse pateiktų „pagerintų“ gaminių).
Konservatoriais vadinu žmones, prisirišusius ne prie konkrečių prekinių ženklų, o prie vertybių sistemos: tradicinės šeimos, gimtinės, iš kartos į kartą perduodamų puoselėjamų papročių ir iš viso to susiformavusių kasdienio vartojimo įpročių.
Dalis žmonių, lyg ir bandantys save stabdyti, nepasiduoti akcijoms, žiniasklaidos greitai prigąsdinami: „Vartojimas krenta, bendras vidaus produktas mažėja“. Suprask, ir tu prisidedi prie to, kad tavo šalyje blogėja gyvenimas. „Privalau vartoti“ – rezonuoja tokia žinutė pasąmonėje, taigi  sistemos tikslas pasiekiamas.
Socialiai neatsakingas verslas žingsniuoja koja kojon su trumpalaikiais valdininkų interesais – išspausti gražius rodiklius ŠIANDIEN. Neatsakingu verslu jau šiandien galime drąsiai vadinti tuos, kurie skatina ir siūlo keisti kasdien, kasmet, kurie mus įtikinėja, kad mano pernai pirkta suknelė šiemet jau nebemadinga, kad mano telefonas po metų bus atgyvena, ir aš TIESIOG NUSIPELNIAU naujo, kad į apvalkalą sukimštas trečiarūšės mėsos ir normaliai nevalgomų priedų mišinys su nauja etikete bei šūkiu „Rūpestinga kaip MAMA“ yra vertingiau už mamos namie paruoštą vakarienę.  Jei būčiau piktas žmogus, palinkėčiau, kad tokio verslo atstovai save susapnuotų dūstančius po reklamos dirbtinai pasendintais gaminiais, per vienerius metus supiltais į vieną didelį šiukšlių kalną –  kad ir mūsų mažutėje Lietuvoje. Bet nesu pikta, tikiu, kad ir tarp verslininkų auga nauja NEMĖSLITININKŲ karta, tikiu, kad pamažu vėl grįšime prie galvojimo apie VAIKUS, jų ateitį, nes nenorėsime, kad jie uždustų mūsų suneštų nereikalingų daiktų kaugėse.
GALVOKITE, KODĖL PERKATE, IR KAS LIKS IŠ TO, KAI IŠMESITE.
NERIDA