Kas slypi netikėtai atvertoje Pandoros skrynioje?

Pastarosiomis dienomis viešoji erdvė mirga nuo transliacijų ir reportažų iš nelegalių šunų veisyklų, kuriuos platina žmonės, kartoja žiniasklaida.
Piliečiai dalijasi konkrečiomis koordinatėmis Širvintose, Šakiuose, Alytuje, Kryžkalnyje, Marijampolėje ir kituose šalies kampeliuose, budi naktimis tam, kad veisėjai negalėtų pervežti ir paslėpti gyvūnų. Savanoriai atveža jiems maisto ir vandens, aprūpina narvais ir apklotais, kad jie šiltai ir saugiai būtų pergabenami į prieglaudas.

Suirutė prasidėjo praėjusį savaitgalį, kai šeimininkai, ieškodami savo pabėgusio šuns, atrado jį uždarytą prie kitų šunų. Šis gyvūno pagrobimas sukrėtė visuomenę, kuri pradėjo dalytis savo patirtimi apie galimai pavogtus, o ne pabėgusius augintinius. Žmonės ieškojo ir viešino kitas tikslias vietoves, kuriose antisanitarinėmis sąlygomis laikomi ir galimai neteisėtai dauginami uždaryti gyvūnai.
Kilus visuomenės pasibaisėjimo bangai, tarnybos ir politikai pradėjo dirbti savo darbą, nors daugybę metų į šias problemas žiūrėjo pro pirštus arba visiškai nereagavo. Įdomu, kada ši lavina būtų pajudėjusi, jei ne vienas lemtingas atsitikimas ir jei ne atsakingi ir itin ryžtingi piliečiai?
Kodėl viskas pradeda veikti tik tuomet, kai žmonės nebeapsikenčia ir įjungia kamerą, pradeda tiesioginę transliaciją, kurioje matoma šiurpi gyvūnų „globos“ realybė: leisgyviai šunys su įvairiausiomis infekcijomis, atviromis ar įsisenėjusiomis žaizdomis, nėščios kalės, miegančios fekalijų krūvoje, negyvi šuniukai, laikomi prekybcentrių maišeliuose? Tai tik keli pavyzdžiai to, kas vyksta čia pat, galbūt net pas mūsų kaimyną. O juk dar yra ir begalė kitų rūšių gyvūnų, galimai kankinamų ir neteisėtai dauginamų, todėl ši atsivėrusi Pandoros skrynia atskleidė ne pavienę problemą, o masinį, daugybę metų veikusį tinklą.
Šiuo metu situacija yra gana sunkiai valdoma – viešai skelbiama informacija apie atrastas veisyklas leidžia nelegaliems veisėjams keistis duomenimis ir gyvūnais, tokiu būdu padedant vieni kitiems. Žmonės nesidomi, kokiai prieglaudai ar viešajai įstaigai perveda savo paramą, jie tiesiog nori visa tai sustabdyti padėdami čia ir dabar. Tačiau šiek tiek pasigilinus pasirodo, jog ne visose prieglaudose gyvūnai laikomi geresnėmis sąlygomis nei tose nelegaliose veisyklose…
Akivaizdu, kad po šiuo chaosu visuomenėje ir už gyvūnų gerovę atsakingų tarnybų kaltinimais slepiasi stiprios povandeninės srovės, neliestos daugybę metų. Norint kardinalių pokyčių, reikalinga aiški kryptis ir suderinti veiksmai, tačiau tai jau valdžios, atitinkamų tarnybų ir ne pelno siekiančių organizacijų reikalas.
O mes, piliečiai, patys turime suprasti, kad gyvūno įsigijimas yra atsakomybė ir įsipareigojimas rūpintis juo. Pirkdami gyvūnus be dokumentų mes padedame baisiam veisėjų tinklui, todėl gal vertėtų apsvarstyti galimybę paimti gyvūną iš skaidriai veikiančios prieglaudos arba pirkti jį iš oficialios veisyklos.
Pradėkime pokyčius nuo savęs ir kiekvienas darykime tai, kas mūsų galioje.
Karolina Kotryna PETRAUSKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video