Kava nemokamai – geriam kiek galim?

Šisbeitauskas

Graži šiemet buvo Vasario 16-oji. Nepamenu, kada šios šventės metu buvo saulėta ir šilta, o šiemet šventinis šeštadienis išaušo būtent toks. Galvoju: net gamta nusprendė įdomiau, kitaip pasveikinti Lietuvą. O žmonių sukurtų Lietuvai skirtų įdomybių buvo daug ir įvairių. Gerai, kad mokomės džiaugtis, galvoti apie dovanas Lietuvai ir visiems jos žmonėms.
Kad ir kaip būtų liūdna, šventės anksčiau ar vėliau baigiasi ir prasideda kasdienybė. Lygiai taip pat elgiasi ir gamta – saulė vis dažniau lenda už debesų, o juos stumdo stiprus vėjas. Kuo ilgesnės dienos, šviesesnis rytas ir vakaras, tuo geriau einantiems į darbą matyti, kas buvo gilaus sniego paslėpta.
Savaitės pradžioje ant šaligatvių ir šalia jų buvo galima pamatyti įvairiausių šiukšlių. Jau buvau pasakojęs, kad ne vienoje miesto vietoje tebekūpso maišai su pernykščiais lapais. Bet kam pasakoti, kiekvienas ir taip mato. Na, nebent išskyrus tuos, kurie pasižadėjo tuos lapus ir maišus rudenį organizuotai išvežti.
Tirpstant sniegui, vandeniu paplūdo kai kurie šaligatviai, tad dieną reikėjo bristi, o kai naktį paspausdavo šaltukas, jie virsdavo geru ledu. Ne išimtis – ir neseniai atnaujintas bei gražų vardą gavęs Vyturių takas. Keletą savaičių kai kuriose vietose juo einantiems žmonėms reikėjo bristi per vandenį. Toks pat apsemtas takas būdavo ir iki remonto. Mažeikiškiai svarsto, kad jam sutvarkyti skirti pinigai, ko gero, buvo išmesti į balą. Tiesiogine to žodžio prasme. Vandens surinkimo šulinį mačiau tik šio tako pabaigoje, bet į jį suteka tik arti esąs vanduo. Nereikia būti statybininku, kad suvoktum, kad taką reikėjo pakelti aukščiau ar sutvarkyti nuolydžius, kad vanduo nesikauptų.
Dabar pakalbėkime apie šiek tiek kitokius dalykus: prekybos centruose ir kai kuriose įstaigose esančius kavos automatus ir jais besinaudojančius mažeikiškius. Šiaip nesu itin didelis kavos mėgėjas, tad ja mėgaujuosi tikrai ne kasdien – į dabar madingus kavos ar arbatos gėrimo ritualus taip pat retai įsijungiu. Kai kas sako, kad tai nėra gerai, nes tokių „kavagerių“ metu žmonės bendrauja, kai kada aptaria ir svarbius reikalus.
Bet grįžkime prie tų kavos automatų. Jei jau atsiduriu šalia tokio technikos stebuklo, beveik niekada nesusilaikau nepasmaližiavęs airiško skonio ar kitokia kava – ir to euro kažkaip negaila.
Kai kurių įmonių vadovai, pavyzdžiui, didžiausios mūsų rajono darbdavės „ORLEN Lietuva“ administracija savo darbuotojus lepina – ir jie kavos iš aparato gali atsigerti nemokamai. Niekas nėra nurodęs, kiek nemokamų indelių gali išgerti per dieną. Tai nesunku suprasti – vienas kitas kavos indelis tokiam naftos gigantui – ne problema.
Girdėjau, kad šiuo dosnumu žmonės naudojasi net ne savo labui. Gamykloje dirbantys pažįstami yra pasakoję, kad, atsiradus nemokamiems kavos automatams, šį gėrimą pradėjo mėgti net tie, kurie kavos anksčiau išvis negerdavo! Ir per pamainą dabar jie išgeria ne vieną, o kelis indelius, tad nuo kavos net akys ant kaktos pradeda lipti. Yra ir tokių, kurie jos įsipila į termosus – kas ten žino, gal net į namus parsineša… Juk nemokamai!
Dabar apie rinkimus. Matau, kaip kasdien pasipildo mieste esančios agitacinės lentos, kandidatų į merus ir partijų, judėjimų dalyvių nuotraukos pasirodo parduotuvių languose. Vieni dėl to piktinasi, kiti, priešingai, džiaugiasi – esą kuo daugiau lengvai pasiekiamos informacijos, tuo paprasčiau rinkėjams apsispręsti.
Pasisekė ir man: kartu su kvietimu balsuoti gavau ir leidinuką, kuriame sudėta visa reikalinga medžiaga apie kandidatus, jų partijų pažadus. Viskas vienoje vietoje ir labai patogu. Kad man pasisekė, pasakiau dėl to, kad šį leidinuką gauna ne visi. Nežinau, kokiais kriterijais vadovaujasi lapelius nešiojantys rinkimų komisijų nariai, nes leidinukus duoda ne visiems. Suprantu tik tiek, kad visiems rinkėjams jų neužtektų, nes tiražas – tik 25 tūkstančiai. Tad tie laimingieji, susipažinę su informacinio leidinio turiniu, juo turėtų pasidalyti su kaimynais.
Tiems, kurie domisi rinkimais, ateinantį pirmadienį, vasario 25-ąją, 18 val. vertėtų ateiti į Kultūros centro mažojoje salėje vyksiančius debatus. Tikiuosi, kad juose dalyvaus visi kandidatai į merus ir rinkimų sąrašų lyderiai. Debatus ves politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Manau, kad šio renginio metu bus galima suprasti, kas yra kas, ir lengviau apsispręsti už ką balsuoti.
Pabaigai – gyvenimiškas vaizdelis iš vieno prekybos centro: pagyvenusi moteriškė terorizuoja kasininkę, esą ši negrąžinusi jai pirkėjo lojalumo kortelės. Pardavėja dievagojosi niekada kortelių nepasiimanti, grąžinusi ją moteriai, o ši rėkia, kad korteles visada pasideda į piniginę, o dabar jos ten nesą. Eilė nemaža, žmonės pyksta, bet įsiaudrinusi senjorė laikosi savo.
Kažkas pasiūlė jai pasižiūrėti į rankinę – gal kortelę ten įsidėjo? Akurat! Ir kas, jūsų nuomone, vyko toliau? Teisybės ieškotoja lyg niekur nieko susirinko daiktus ir nuėjo durų link. Turiu vilties, kad tik didelis gėdos jausmas jai sutrukdė atsiprašyti pardavėjos…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top