Kioskas atsirado, dviratis – dingo

Šisbeitauskas

„Valio, pagaliau!“ Taip mintyse pagalvojau prieš dvi savaites Žemaitijos gatvėje ties raudonaisiais „Ežio“ suoliukais pamatęs ardant šaligatvio plyteles. Ten anksčiau būta spaudos kiosko, kuris prieš keletą metų dingo ir apie kurio reikalingumą esu ne kartą kalbėjęs. Prireikia kokio voko ar pašto ženklo – prieini ir nusiperki. O kai kioskas dingo, pašto ženklų ir vokų mikrorajone galima nusipirkti tik pašto skyriuje, kuris per tą laiką kaip piligrimas keliavo iš vienos vietos į kitą. Kai pamačiau tvarkant tą buvusio kiosko aikštelę, supratau, kad jis sugrįš.
Neapsirikau – trečiadienio rytą kioskas iš tiesų atsirado. Ir kažkaip paslaptingai: antradienio vakarą, apie septintą, jo dar nebuvo, o kitos dienos rytą jis jau stovėjo. Tiesa, tai dar tik kioskas – o ko jame  bus galima nusipirkti, neaišku. Turiu vilties, kad ne dėvėtų drabužių ar batų. Tokioje vietoje derėtų pardavinėti dienos laikraščius, kitą periodiką, dar šį bei tą – kad ankstų rytą pro šalį gausiai einantys mažeikiškiai galėtų įsigyti ko reikia – ir nebereikės dėl smulkmenų eiti į parduotuvę. Dabar telieka laukti, kol kiosko šeimininkai įsikurs ir pradės savo darbą.
Kita šios savaitė naujiena nėra tokia aktuali ir svarbi, labiau įdomi. Turiu galvoje pusę metų senamiestyje, V. Burbos gatvėje, prie vieno iš daugiabučio namo galo stovėjusį kažkieno pamirštą vyrišką dviratį. IR KĄ JŪS MANOT? Pirmadienio rytą po Atvelykio jo nebeliko – ar jį prisiminęs ir suradęs pasiėmė šeimininkas, ar visai neblogai atrodžiusi transporto priemonė parūpo ilgapirščiams? Dviratis buvo prirakintas, bet ką šiais laikais reiškia grandinė, jei sugebama į butus ar kitas patalpas įsibrauti per šarvuotas duris? Dingus tam „našlaičiui“, kažko lyg trūksta – visi aplinkiniai gyventojai ir šalia esančios redakcijos darbuotojai prie jo buvo pripratę kaip prie vietos atributo. Praleido jis rudenį, iškentė žiemą ir pasitiko pavasarį. Net Velykų ir Atvelykio sulaukė!
Ir kokių tik svarstymų dėl to dviračio nebuvo: gal kas pamiršo, kur jį pasistatė, gal tiesiog neberado, o gal jo šeimininkas, nuėjęs į ligoninę, iš jos nebegrįžo? Tų „gal“ tikrai buvo daug ir įvairių.
Dabar žmonėms liko vienu galvosūkiu mažiau.
Aktuali tema dabar tokia: balandis baigiasi, šalti orai nesitraukia. Visi svarstome, kada pagaliau ateis šiluma. Pamenu, kažkurių metų balandžio pabaigoje kai kas jau buvo įsidrąsinęs maudytis. Tiesa, yra sakoma, kad maudytis galima tik nugriaudėjus pavasarinei perkūnijai, nužydėjus vandeniui ir pasirodžius žaliajai varlei. Perkūnija šiemet tikrai griaudėjo, o kaip dėl vandens ir tos šilumą mėgstančios varlės – nežinau. Čia tik gamtininkai gali pasakyti…
Šalta lauke – tebešyla ir mūsų radiatoriai – net niurzgliai, šilumą mėgstantys nebe pirmo laipsnio senjorai dėl to jau pyksta. Jaunesnieji, mažą pensinio amžiaus stažą turintys senjorai dar tyli. Bet iš tiesų daugelis pastebi, kad butuose tikrai nebešalta, renovuotų namų gyventojai jau priversti šildyti orą, tad kodėl sezonas vis dar nebaigiamas? Gal dėl to, kad tai naudinga šilumininkams, ir laikomasi įstatymo žodžio?
Kita vertus, jei namo bendruomenė aktyvi, jei aktyvus bent vienas jos narys, jis gali apibėgti gyventojus ir surinkti parašus, kad šildymas tam namui būtų išjungtas. Bet tam reikia laiko, pastangų. Ir, svarbiausia, iniciatyvos.
Dar keletas mažeikiškių pastebėjimų. Viena moteriškė kasdien į darbą traukia pėsčiųjų šaligatviu, vedančiu nuo Taikos gatvės Naftininkų gatvės link. Takas veda tarp darželio, Choreografijos bei Dailės mokyklų tvorų, tolėliau išeinama į gyvenamųjų namų kvartalą. Moteris pastebi, kad iš abiejų šaligatvio pusių esantys žolynai neprižiūrimi, čia daug šiukšlių, kurių niekas nerenka. O visai neseniai kažkas ėmė ir perkasė tą šaligatvį, paskui esą tą vietą sutvarkė, jei tvarkymu galima pavadinti bet kaip sumestas šaligatvio plytelių liekanas. Žodžiu, tvarkos ten nėra, tad miesto valdžiai ten reikėtų apsilankyti ir imtis kokių nors veiksmų.
Dar kita netvarkos vieta – tarpai tarp paskutinių Draugystės gatvės daugiabučių namų. Ten esantys prekybos taškai, pasak vienos pažįstamos, pila visokias atliekas ir nesuka galvos dėl tvarkos – kaip yra – taip gerai, o jei kam nepatinka, tegu ten nevaikšto…
Kiek tokių priežiūros reikalaujančių erdvių mieste yra – visų jų tikrai nesužiūrėsi. Bet neabejoju, yra atsakingų asmenų ar tarnybų, kurios privalo tai matyti ir veikti. Juk norisi, kad mieste visiems būtų gera ir malonu gyventi.
Šiaip pagrindinės miesto gatvės sutvarkytos, mielos akiai ir blizga kaip Cicino švarkai. Gal ateis laikas pasižvalgyti ir po mažiau pastebimas vietas?
Šiandien – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, o rytoj – šokio mėgėjų ir veterinarijos darbuotojų šventės.
Puiki proga pasidžiaugti darbuotojų ir savo sveikata ir jos palinkėti. Keturkojai – mūsų draugai, tad sveikinti reikia ir jų sveikata pasirūpinančius žmones. O kai visi sveiki ir laimingi, kodėl kartu su profesionalais šokėjais nesušokus savo mėgstamo šokio? Tad visus – su gražiomis šventėmis!
sisbeitauskas@santarve.lt