Šisbeitauskas
Man patinka, kai pirmoji mėnesio diena prasideda nuo pirmadienio – tada nereikia galvoti, kokia šiandien diena – šeštadienis, reiškia šeštoji. Deja, nuo kito pirmadienio dienos jau pradės painiotis ir bus sunkiau skaičiuoti. Gerai, kad po nosimi turiu kalendorių.
Šios savaitės pradžia buvo įprasta, o paskui po Mažeikius, kaip ir po visą Lietuvą, siautėjo vėjai. Vis laukiau žinių, kur ir ką jie išvers, nulauš, nuneš, bet nieko taip ir nesulaukiau: matyt, iki tol buvę dideli vėjai jau ką galėjo padarė – „sutvarkė“, kas netinkamai padėta, pastatyta. Išeitų, kad pūtė be reikalo. Taip jiems ir reikia.
Trečiadienį Mažeikiuose ir miestiečiams, ir atvykusiems iš kaimo jos gerbėjams dainavo Inga Valinskienė. Gražus, šiltas, jaukus, neprailgęs koncertas. Ne taip kaip tas kelias dienas ūžavęs vėjas. Man koncertas patiko dėl to, kad dainininkė atliko ir nemažai savo senų šlagerių. Tarp jų – ir „Atėjo dieviška žiema“. Kažin, kiek jau jai metų? Dainai, ne Valinskienei. Mat man iki šiol pagalvojus apie Valinskienę mintyse suskamba būtent šios dainos melodija. Pati dainininkė prisipažino nemėgstanti žiemos – galėtų būti tik vasara… Ir vėl vasara, bet be šios dainos neapsieinanti.
Vienas mano pažįstamas sakė taip pat sutinkąs, jog pas mus galėtų būti tik vasaros. Kai vakar jam paskambinau, išgirdau sveikinimą su pavasariu – esą toks gražus oras, kad žiemos jau ir nebebus… Kažin, ar jo žodžiai pasieks Dievulio ausį, bet iš tikrųjų norėtųsi – kam tos žiemos bereikia: pakvailiojo mėnesį, moterys pademonstravo savo kailinius, ir gana.
Prisiminęs šalčius ne kartą pagalvoju, kad gamta žmogaus atžvilgiu yra neteisinga. Šaltą sausį vyrukai prie Pavasario vidurinės mokyklos sugalvojo išpilti ledo aikštelę – areną po atviru dangumi. IR KĄ JŪS MANOT? Kai tik įvyko jos pristatymas visuomenei – oficialus atidarymas ir pirmosios ledo ritulio rungtynės – kitą dieną atslinko atlydys. Ir po kelių dienų tos aikštelės kaip nebūta. Tai kur čia teisybė? Žmonės eikvojo savo laiką, kažkieno vandenį, šalo su žarna rankose, paskui tą aikštelę grandė, lygino ledą… Ir visa tai – dėl vienerių varžybų?
Bet ir vėl – su gamta nepasiginčysi. Tiksliau, ginčytis gali, bet naudos tikrai nebus.
Grįžtant prie tų koncertų ar renginių Kultūros centre – jie dabar vyksta vos ne kas antrą dieną. Matyt, mažeikiškiams kompensuojama tai, ko jie neturėjo visus metus. Pastebėjau, kad net „Paryžiaus katedra“ bus – gal kokį ketvirtą kartą. Kažin, ar dar liko mažeikiškių, kuriems šis teatro pastatymas patinka, ar net jo nemačiusių. Nors ir aš jį žiūrėjau du kartus.
Nežinau, kiek reikėtų išleisti eurų, jei į visus renginius Kultūros centre norėtum nueiti… Ir kainos kandžiojasi – mažiau nei už dešimtį eurų nenueisi niekur. Gerai dar, jei esi vienas. O jei reikėtų pirkti du bilietus – jau baisoka. Visai ne kas. Žinoma, jei atvažiuotų kokie itin vietiniai artistai, tokių kainų nebūtų, bet kas į juos žiūrėti eitų? Dabar lankosi gana įžymūs atlikėjai, žinantys savo vertę, tad jei negali įpirkti bilieto – žiūrėk į juos per televizorių ar per „Youtube“: ir iš namų eiti nereikia, ir dar ką nors papildomo namuose gali pasidaryti.
Šią savaitę per Lietuvą nuvilnijo ne kokia žinia, palietusi ir daugelį mažeikiškių – Anapilin išėjo maestro Saulius Sondeckis. Tai geras Mažeikių draugas, rūpinęsis miestelėnų muzikine kultūra, stengęsis, kad mes pamatytume aukšto lygio atlikėjus. Dabar liks kažkokia tuštuma ir Mažeikiuose rengiamam meno festivaliui lyg kažko trūks. Kiek žinau, festivaliai tęsis – bus ieškoma kitų kelių, būdų, kaip prisikviesti į juos garsius atlikėjus. O profesoriui tegu būna lengva Lietuvos žemelė…
Apie Mažeikius siautėja gripas. Iki epidemijos vis dar trūksta „skaičių“. Kadangi orai šiek tiek atvėso, reikia tikėtis, jog tos ligos virusai žus. Kita vertus, gal epidemija jau ir būtų, bet daugelis sergančių mažeikiškių, kol liga visiškai jų neįstumia į kampą, į gydytojus nesikreipia. Yra ir tokių, kurie net į darbą sirgdami vaikšto. Taip jau pas mus susiklostę – baimė dėl savo darbo vietos yra pirmesnė nei asmeninio saugumo poreikis ar rūpestis kitais. Ką darysi? Daug ir dažnai sergančiųjų nemėgsta darbdaviai, tad geriau jau, jeigu įmanoma, nesirgti – maža kas: parėjęs po ligos gali rasti savo darbo vietą užimtą.
Beje, dėl to gripo neapsieita ir be kuriozų: „feisbuke“ pasirodė „Santarvės“ straipsnis apie tai, kad Mažeikiuose gripo epidemija jau paskelbta. Toks straipsnis iš tiesų buvo publikuotas, bet tik prieš dvejus metus. Kažkas, matyt, nusprendė pajuokauti, susirado seną tekstą ir jį paviešino. Tiesa, ten buvo nurodyta data, kada tas pranešimas įdėtas, bet ne visi žmonės atidžiai skaito, tad ir puolė nerimauti – kaip čia bus su ta epidemija?
Beje, po praėjusio savaitgalio pasamprotavimų apie Mažeikių garbės piliečio vardą, sužinojau apie save įdomių dalykų – atsirado drąsuolių po šluota, pavadinusių mane koloradu, vatnyku, stukačiumi ir palaižūnu. Dėkui. Ateity gal teks pasikeisti savo vardą, tad atsargos jau turėsiu.
Dar kažkas teigė, kad sausio 13-ąją nestovėjau prie TV bokšto. Tikrai nestovėjau, nes tą naktį budėjau Mažeikiuose prie pašto, o į Vilnių nuvažiavau sausio 15-ąją ar 16-ąją, kai apie TV bokštą, Radijo ir TV komitetą bei tuometinę Aukščiausiąją Tarybą tebesivažinėjo rusų tankai. Keletą vakarų prabuvau ten kartu su kitais tautiečiais.
O dėl požiūrio į žmones ir samprotavimo, kad anas straipsnis buvo antivalstybinis, galėčiau ginčytis ir ginčytis. Tik nežinau su kuo.
Nenoriu baigti taip aštriai, tad gerų jums Užgavėnių, sočių blynų, daug ir riebių valgių: per Užgavėnes reikia privalgyti tiek, kad galėtumėte pasninkauti iki pat Velykų.
sisbeitauskas@santarve.lt
