Kodėl reikia eiti balsuoti?

Kokią šiandien turime Lietuvą? Ji šiandien laisva ir nepriklausoma, bet ar esame laimingi ir viskuo patenkinti? Per televiziją girdime apie emigraciją, skurstančias šeimas ir senjorus. Kylančios kainos ir nedidėjantis darbo užmokestis varo žmones į neviltį. Žmonės pyksta ant valdžios, vietinės ir dirbančios dėl tautos Vilniuje. Nusivylę gyventojai emigruoja, ir emigruoja jau ne pirmas dešimtmetis. Greit brangioje Tėvynėje liksime gyventi dar šiek tiek krutantys, dirbantys ir auginantys vaikus, vaikai ir senjorai, kuriuos reikia prižiūrėti.
Kodėl tiek daug emigruojančių ir nepatenkintų lietuvių? Ar gali artėjantys rinkimai ką nors pakeisti? Žinoma, tik vyksiantys rinkimai emigracijos nesustabdys. Išrinkta valdžia tikrąja to žodžio prasme turėtų dirbti tautos ir žmonių gerovei, o žmonės turėtų būti patenkinti išrinktos valdžios darbais.
Mes vis kritikuojame. Kritikuojame valdžią, pykstame ant verslininkų, norime didesnių atlyginimų ir žemų kainų. Matome, kaip verslininkai blogai daro tą ar aną. Koks jaunimas dabar išlepintas. Kaip varganai gyvena senjorai. O ką mes padarėme, kad gyvenimas būtų sotus ir laimingas? Neužtenka bambėti ir svaidytis kritikos strėlėmis. Vienas iš būdų kažką keisti – eiti balsuoti. Rinkti į valdžią protingus, atsakingus žmones, kurie gali ir nori kažką keisti nusistovėjusioje politinėje erdvėje. Taip, į valdžią veržiasi įvairaus plauko asmenų, bet mes turime galimybę ir privalome padaryti, kad jie nepatektų į valdžią. Pasikartosiu, mes privalome rinkti tik atsakingus žmones, mums nebereikia politinio šou, tegu tuo užsiima humoristai.
Rinkimai vyksta ne taip dažnai, kad nerastume laiko nueiti iki balsavimo būstinės ir išreikšti savo pilietinę valią. Taip, per tiek rinkimų turėjome įvairaus plauko valdžios atstovų. Bet jie neatėjo savo valia, juos išrinkome mes, tie, kurie atėjome prie balsadėžės.
Eiti balsuoti – turėtų būti tokia pat pareiga, kaip ir sekmadienį nueiti į bažnyčią. Tokia pat pareiga kaip eiti į darbą, tvarkyti namus, lankyti tėvus ir rūpintis šeima. Eiti balsuoti – viena iš daugelio suaugusio ir sąmoningo žmogaus pareigų.
Tie, kurie skaito knygas, bibliotekoje nesirenka pirmos pasitaikiusios knygos. Skaitytojas pirmiausiai pamato knygos viršelį, paskaito anotaciją, dar pavarto, kas parašyta, ir nusprendžia – šitą reikia perskaityti. Ir ne visada perskaičius knygą pasirodo, kad knyga buvusi įdomi. Jei nepatiko ši knyga, tai nereiškia, kad visos likusios neįdomios.
Su rinkimais panašiai. Atidžiai skaitykime ir analizuokime pretendento ar politinės partijos programą, pasidomėkime, kas nuveikta, ką planuoja nuveikti. Pretendentai ir politinės partijos pateikia savo gyvenimo aprašymus, kitą savo veiklos informaciją. Juk visada apie pretendentus galime pasikalbėti, pasikeisti nuomonėmis su kaimynu, bendradarbiu. Šeimoje prie vakarienės stalo galime aptarti rinkimų dalyvius. Paklauskime vaikų, kurie jau turi balsavimo teisę, nuomonės. Sakoma – vaikai – mūsų ateitis. Tegu jie aktyviai dalyvauja rinkimuose. Tegu nuo įmesto į balsadėžę biuletenio pradeda patys kurti savo ateitį. Žmonės sako „nesidomiu politiniu gyvenimu, yra svarbesnių dalykų“… Sutinku, tai ne pats svarbiausias įvykis gyvenime, bet tai nėra toks įvykis, kad negalėtume sudalyvauti.
Arba sako: „ne, nesidomiu rinkimais ir balsuoti neisiu, neturiu laiko“, lygtais ateiti iki balsadėžės truktų visą amžinybę. Sutikite, truputį juokingai skamba „neturiu laiko“. Tie, kurie namuose laiko augintinius, pvz., šunį, kai jį reikia išvesti į lauką, jam nesako – neturiu laiko, labai prisnigo, nenoriu į sniegą lipti. Jei jau laikome namuose augintinį, vadinasi, turime ir pareigų: išvesti jį į lauką, pamaitinti, išmaudyti, o gal reikia net į kirpyklą nuvežti.
Pasirinkimą už ką balsuoti turime visada, nes rinkimuose dalyvauja ne viena kandidatūra, politinė partija ar visuomeninis komitetas. Kad ir kokie rinkimai vyktų – savivaldybių tarybų ar Europos Parlamento, ar Respublikos Prezidento, – valstybę kuriame mes, tad pradėkime mažais ir atsakingais žingsneliais ją kurti. Kurti ne žodžiais ir kritika, o veiksmais.
Kaip jau ir minėjau, prasidėjus rinkiminiam periodui, t. y. politinės agitacijos laikotarpiui, informacijos būna pakankamai. Per rinkimus gali išrinkti tuos, kurių mes nenorėjome, už kuriuos nebalsavome. Bet juk nėra taip, kad jie visiškai nieko gero nepadarė. Išrinkta valdžia renkama tik kelerių metų kadencijai, tai nėra toks jau ilgas laiko tarpas, kad negalėtume gyventi prie tos mums nemielos valdžios. Todėl būkime užsispyrę, atėjo kiti rinkimai – vėl eikime balsuoti.
Kokią Lietuvą kuriame mes, tie, kurie gyvenome prie sovietmečio, matėme tuščias lentynas, kai kelionė į užsienį buvo tik išrinktųjų privilegija, kai buvo tik viena rūšis dešros ir dar visokio kitokio nepritekliaus? Negi ir toliau sėdėsime ir bambėsime, kokia bloga yra valdžia ir kaip sunku yra išgyventi? Kokią pareigą ugdome ir kokį pavyzdį rodome savo augantiems vaikams? Namuose auklėjame vaikus „tu privalai daryti tą“, „tu turi lankyti tą būrelį“, „tavo pareiga mokytis“ ir t.t. Kodėl jaunimas neina balsuoti? Didelė tikimybė – tėvai neina, neina ir vaikai. Apie rinkimus niekada nekalbama šeimoje ir nerodomas tėvų pavyzdys. Mes turime tokia teisę ir pareigą – rinkti valdžią, kuri dirba tautai.
Rinkimų dieną pasidarykime tiesiog pramogą šeimai. Išeikime visa šeima tiesiog pasivaikščioti, nueikime išreikšti savo pilietinę valią. Ugdykime pareigą – atėjus rinkimams eiti balsuoti. O kad pasivaikščiojimas būtų smagus šeimos išėjimas, nueikime iki kavinukės pasimėgauti skania kava ir pyragaičiu. Mažeikiuose yra labai smagių kavinukių, gal niekada ir nebūtų tinkamos progos užeiti, jei nebūtų tokios progos kaip rinkimai. Tegu būna tokie pasivaikščiojimai graži tradicija, o taip pat – ir nauda.
Aušrinė DOWN