Kokia ji, šventinė savaitė?

Šisbeitauskas

Štai ir nudundėjo per mūsų miestą ir rajoną žiemą iš kiemo varančiųjų šventė – Užgavėnės. Kad ta žiema nepaklusni – čia jau kitas reikalas, bet varyta ji buvo išties trankiai. Ir blynų mažeikiškiai prisikepė sočiai: ir patys valgė, ir svečius, ir „žydelius“ vaišino. Iš kur visa tai žinau? Ogi iš to, kad dieną prieš Užgavėnes planavome anksčiau išeiti iš darbo ir nusipirkti blynams mielių. Maža kas prieš tokį blynėdį gali atsitikti. Bet nepavyko anksčiau ištrūkti. IR KĄ JŪS MANOT? Po darbo viename didžiausių miesto prekybos centrų kolegė mielių… neberado. Tiesa, vis dėlto aptiko kažkokį pakaitalą: ir tešla iškilo, ir blynai visai skanūs išėjo. Sugeba dabar prekybininkai suktis ir savo klientais pasirūpinti.

O antradienio vakare laukiau žydelių namuose, bet kažkaip keista: niekas į duris taip ir nepasibeldė. Sako, kad apsilankius „žydeliams“ ir juos pamaloninus, galima tikėtis gerų metų. Taigi, nežinau, kaip dabar bus. Bet juk nebėgsi į gatvę ieškoti persirengėlių svečių ir į namus kviesti… Guodžiuosi tik tuo, kad nemažai „žydų“ sutikau gatvėje ir sulaukiau linkėjimų gerai praleisti metus.
Taip ir liko neišdalinti blynai, Užgavėnėms kaupti saldainiukai bei neskaičiuoti centai. Lieka laukti kitų metų: gal jie bus dosnesni „žydelių“?
Užgavėnių rytą gamta mažeikiškiams nepagailėjo gausaus sniego, bet eidamas į darbą šaligatvius valančios technikos nemačiau. Matyt, užsnigo ar sniegas gatvių tvarkytojus eilinį kartą užklupo netikėtai… Tik vėliau, kai jau visi sėdėjo darbe, sniego valytuvai ir žmonės su kastuvais gatvėse vis dėlto pasirodė. Nors iš darbo ėjome nuvalytais šaligatviais.
Na, o šiandien siautėja įsimylėjėlių – Valentino dienos – virusas. Nežinau, kiek stiprus jis bus šį kartą, bet kad jis ypač populiarus tarp mūsų jaunimo, aiškinti nereikia: vieno kiosko pardavėja tvirtino, kad populiariausia prekė trečiadienį buvo raudonos širdutės, kurios šiandien papuoš įsimylėjėlių skruostus.
Šeštadienį dar viena šventė – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai šiek tiek kitokia šventė nei buvusios šią savaitę. Prisiminsime mūsų tautos per Nepriklausomybės metus nueitą kelią, atiduosime pagarbą kovojusiems už mūsų laisvę ir, žinoma, pasidžiaugsime tuo, ką turime.
Šeštadienį mažeikiškiai tradiciškai kviečiami prie Tulnikių tvenkinio: čia jau keletą metų šurmuliuoja nemaža minia, kurią sukviečia Reivyčių seniūnijos bendruomenės. Netrūksta  linksmybių, žaidimų, įvairiausių varžytuvių ir kitokių pramogų. Tikėsimės, kad šventei palankus bus ir oras ir geros nuotaikos niekas nesugadins. Belieka tik susitarti, kad šventėje susitiksime ir šauniai pasilinksminsime.
Tiek daug tų švenčių šią savaitę, kad sunku ir pagalvoti apie pirmadienį, kai vėl teks įsijungti į darbų ritmą. O besidarbuojant tenka pamatyti ir išgirsti visokių įdomių dalykų. Štai kolegė pasakojo, kad neseniai Mažeikiuose lankėsi svečiai iš Telšių valstybinės mokesčių inspekcijos. Keista jai pasirodė tai, kad šios įstaigos vadovai apie situaciją Mažeikių rajone pateikė vienus skaičius, o mažeikiškiai – visai kitokius. Taip ir ginčijosi viso susitikimo metu vieni su kitais: kolegė nusprendė, kad telšiškiai į Mažeikius atvyko aiškiai nepasiruošę, todėl ir teko galąsti kalavijus dėl vienų ar kitų faktų.
Toks jau tas gyvenimas, tokia ta kasdienybė: jei valdininkai ką nors daro dėl vaizdo, ar, kaip sakoma, atlikus kokį darbą, pasidėti pliusiuką, taip ir išeina. Kasdienybe jau tampa ir rytais atėjus į autobusų stotelę matomas vaizdelis („niakoks vaizdialis“, pasakytų ponas Viktoras): prie stotelės esančio suoliuko pamesti vienas ar keli pigaus vyno buteliukai, krūva nuorūkų… Nors šalia yra šiukšliadėžė, baliauninkams tai, kaip sakoma, „do lampočki“: kur šiko, ten ir paliko. Ta vynelio gėrimo orgija juk tęsiasi ne kelias minutes, tad nesuprantu, kaip tos puotos nemato pro šalį važinėjantys pareigūnai. Kita vertus, iš tiesų nemato ar nenori matyti? Nemanau, kad ten puotauja padorūs žmonės, o jei, kaip sakoma, susems tuos girtuoklius, kur juos dės? Baudos juk iš jų neišreikalausi.
Juk matot, kas su mūsų bankais darosi? Net milijonieriai bankrutuoja, sužlugdydami bankus. Žiniasklaida vėl mažiausiai mėnesį turės apie ką rašyti, kalbėti, rodyti. Kol neištardys visų su banku susijusių valdininkų, tol ta tema neišsisems. O kur dar vargšai žmonės, praradę savo santaupas? Kada jie spės visi išsikalbėti, papasakoti savo istorijas, išsiverkti ant reporterių pečių?
Nieko čia nepadarysi – toks gyvenimas ir visų pinigų į kojines nesukiši, žinoma, jei turi ką kišti. Kaip žmonės moka, taip gyvena. Aš žaviuosi grupe Mažeikių senjorų, susibūrusių į universitetą ir kartu aktyviai leidžiančių laiką. Šešiasdešimtmečiai, septyniasdešimtmečiai studentai. Gražu, ar ne? Jie kartais moka ir prajuokinti. Kadangi stebiu jų veiklą, kartkartėmis pasižiūriu į darbų planą. Štai vasario mėnesio paskutinę dieną numatyta paskaita tema: „Cukrinis debetas. Problema?“ Pasirodo, debetas gali būti ne tik finansinėje srityje, bet ir medicinoje. Lieka laukti, kol bus paskaita apie kokį lėtinį kreditą.
sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto