Baigiantis metams skubame apžvelgti nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, įgyvendintus ir vis dar svarstomus planus.
Įvykiai, naujovės, pokyčiai įvairiose srityse neaplenkė žmonių tiek šalies, tiek Europos ir viso pasaulio mastu.
Gatvėje sutiktų praeivių klausėme, kokie jiems buvo besibaigiantieji metai ir kokiomis nuotaikomis pasitinka 2014-uosius.
 Vidmantas Želvys. Jono Strazdausko nuotr. |
Vidmantas Želvys, dirba bendrovėje „ORLEN Lietuva“:
– Metai praėjo gerai, tokiomis pat nuotaikomis laukiame ir kitų. Apie pasikeitimus ir naujoves politikoje nesinori kalbėti…
Kada viskas yra normalu, tai gerai ir gyvename. Esame stabilioje situacijoje, viskas teka ta pačia vaga. Tiesiog dirbame savo darbus ir stengiamės neprarasti optimizmo.
|
 Vanda Jonuškienė. Jono Strazdausko nuotr. |
Vanda Jonuškienė, pensininkė:
– Metai nebuvo blogi, tačiau kitų laukiame tikėdamiesi, kad bus geriau. Seimo nariai kitais metais žada grąžinti pensijas, tai tikimės, kad savo pažadus jie ištesės.
Ką gali žinoti, kokie tie metai mūsų laukia? Visada gyvename su norais ir viltimis ir laukiame jų išsipildymo.
|
 Simona Petrovienė. Jono Strazdausko nuotr. |
Simona Petrovienė, dirba reklamos srityje:
– Visi džiaugiasi, kada šeimoje nėra jokių ligų, nelaimių, netekčių, sekasi artimiesiems.
Metai man buvo puikūs, nes praėjo be neigiamų įvykių. Pati esu linkusi džiaugtis tuo, ką turiu. Taip pat siūlyčiau elgtis ir kitiems.
Laukdama naujų metų visiems norėčiau palinkėti daugiau optimizmo – mažiau dejonių. Tegul žmonės džiaugiasi tuo, ką turi, o dažniau pasižvalgę aplink pastebės, kad kitiems būna dar blogiau.
|
 Silvestras Kenstavičius. Jono Strazdausko nuotr. |
Silvestras Kenstavičius, pensininkas:
– Neblogi buvo tie metai, o kad tokie pat būtų ir ateinantys, visai apsidžiaugčiau.
Nors kiti ir skundžiasi mažais atlyginimais, pinigų trūkumu, pats dėl to nedejuoju.
Visada daug dirbau, gaunu gerą pensiją, tai senatvėje galiu atsikvėpti. Pragyvename iš to, ką turime, ir nėra čia ko skųstis.
|
 Juozas Vitkauskas. Jono Strazdausko nuotr. |
Juozas Vitkauskas, pensininkas:
– Besibaigiantys metai buvo visai geri, o svarbiausia, kad tik nepablogėtų ateinantys. Galime pasidžiaugti, kad šeimoje esame sveiki, o didesnių problemų nekyla.
Nėra ko dejuoti ir dėl finansinės gerovės. Būna geriau, būna ir blogiau, bet kol duonelės yra už ką nusipirkti, tol dar gerai.
|
 Reda Stankienė. Jono Strazdausko nuotr. |
Reda Stankienė, namų šeimininkė:
Stengiamės neprarasti optimizmo, todėl ir besibaigiantys metai nebuvo prasti.
Palyginus su praėjusiais metais, šiemet vaikai sirgo daug mažiau, vien tai jau džiugina. O kažkokių žymesnių įvykių, pasiekimų kaip ir nebuvo.
Kas dėl bambėjimo stebint aplink vykstančius procesus, nėra kada. Faktas yra tas, kad nieko jau nepakeisime. Kainos kaip kilo, taip ir kils, jau esame susitaikę su tuo, tad susiveržiame diržus ir gyvename toliau.
|
12-tą kai trenkė fejerverkai, tai žiūriu kad triusikėliai pilni kažkokios rudos smirdincios mases. Iš išgasčio gavosi, iš išgasčio.
Patys blogiausi metai! Daug netekciu,Buto renovacija ivare i skolas, prarasta sveikata! O tuo tarpu,valdininkai kraunasi turtus,lupdami paskutini kaili nuo gyventoju… ir dar sugeba sau pasididinti atlyginimus uz minksta sedejima !
Visą laiką skaitome tik bedarbių arba pensininkų atsakymus į visus klausimus, nes jie turi laiko ir dažnai sutinkami Jūsų numylėtoje Laisvės gatvėje. Bet Mažeikiai ne vien pensininkų ar bedarbių miestas. Negi negalima užduoti klausimų mokytojams, gydytojams, bankų darbuotojams, prekybininkams, gimnazistams ir kitiems žmonėms? Manau, kad jų išsakytos mintys būtų visiems įdomesnės. Kodėl į klausimus negali atsakyti rajono gyventojai? Įdomu būtų išgirsti Viekšnių, Sedos ir kitų gyvenviečių žmones.