Šisbeitauskas
Antradienį supratau skirtumą, ką reiškia namuose naudotis vienomis ar kitomis televizijos programas transliuojančių bendrovių paslaugomis: vis galvojau, kad nėra jokio skirtumo, nes beveik visos jos transliuoja tuos pačius kanalus. Pasirodo, klydau – mano namuose esanti televizija nerodo nė vieno kanalo, kuriuo buvo transliuojamos tiesioginės Kauno „Žalgirio“ rungtynės su graikais. Gal koks atskiras paketas su tokiais kanalais ir yra, bet aš tokio neturiu.
Tiesa, vienas kanalas pasižiūrėti šias rungtynes siūlė jau po to, kai jos jau buvo pasibaigusios, – žinant, kaip tas krepšininkų susitikimas baigėsi, žiūrėti rungtynių įrašą tas pats, kas ieškoti žibučių joms jau nužydėjus… Ką padarysi – teko pasitenkinti ir tuo. Nežinau, kaip čia išėjo, bet didžiosios, pagrindinės mūsų šalies televizijos tokių įdomių varžybų kažkodėl netransliavo ir rodė įprastas laidas ar jau dešimties metų senumo filmus.
Paguoda vien ta, kad mūsų žalgiriečiai graikus vis dėlto suraitė ir iškovojo puikią pergalę. Prieš akis dar vienerios rungtynės.
Jei lietuviai svarbias varžybas ir laimėjo, to negalėčiau pasakyti apie mūsų miesto seniūno kovą su Mažeikius okupavusiais varniniais paukščiais – kuosomis, kovais ar dar kažkokiais juodaisiais nelabaisiais.
Pamenu, kaip seniūnas kovo pradžioje džiaugėsi gavęs leidimą tuos paukščius visaip baidyti ilgėliau – iki balandžio pradžios. Gal tai ir buvo daroma, bet naudos jokios – dvikova pralaimėta. Apsilankęs kovų pamėgtoje vietoje – Melioratorių parkelyje, pamačiau, kad jie ir toliau čia šeimininkauja: medžiai – pilni lizdų, bet kokį garsą nustelbia darnus šių paukščių „čiulbesys“, o suoliukai ir šaligatviai nudergti.
Ta kova man pasirodė panaši į garsiojo Don Kichoto mūšį su vėjo malūnais. Beje, iš parkelių vyti paukščiai surado ir naujų perėjimo vietų – jų lizdų atsirado ir kitur mieste, kur auga aukšti medžiai. Taigi, pinigėliai iššvaistyti, o rezultato lyg ir nėra. Matyt, vėl teks laukti kitų metų…
Dėl to parkelio yra ir kitokių pastebėjimų: ten esantys suoliukai labai jau neestetiškai atrodo – ir ne tik dėl paukščių. Nėra nieko amžino – ir ant tokių lauko suolelių jau nebetraukia atsisėsti – jie atrodo lyg murzini. Vaikų atrakcionai parkelyje taip pat skurdžiai atrodo, o kai kurie jau ir neatlieka savo funkcijų – yra gerokai aplaužyti.
Dėl to miesto galvų neapkaltinsi – tai juk mūsų pačių darbas… Vaikams skirti įrenginiai laužomi ir tarp daugiabučių namų įrengtose aikštelėse – ne kartą teko matyti, kaip ant mažyliams skirtų sūpynių ir karuselių karstosi trylikos ar net šešiolikos metų paaugliai. Ir nieko nepadarysi – vaikystės šėlsmas iš jų galvų dar neišgaravo, o iki rimtesnių užsiėmimų smegeninės dar nesubrendo. Ir pabarti ar perspėti tokių „jaunuolių“ nelabai gali – jų žodynas išlavintas viena kryptimi, tad kam klausytis ne itin malonių ausiai išsireiškimų ar epitetų…
Mąstant globaliau, man kelia abejonių ministro Verygos bei valstiečių partijos paskelbta tvarka dėl alkoholio prekybos apribojimų. Įžvalgūs piliečiai juo apsirūpina iš anksto, o kai kas puikiausiai pasinaudoja kaimynystėje esančia Latvija. Pasikalbėjau su pardavėjomis, pasirodo, ankstų rytą ar vėlų vakarą, sekmadieniais po trečios valandos pagrindiniai tų prekybos įmonių pirkėjai yra lietuviai – jie perka ir alų, ir stipresnius gėrimus, kurie čia, beje, pigesni.
Balkoninės parduotuvės mūsų mieste savininkė pasakojo, kad iš pat ryto į parduotuvę užeina jau gerokai „apšilę“ klientai. Alkoholio jie nebereikalauja, paaiškina, kad jo įsigyti galima ne vien tik parduotuvėse. Kokia ta vieta, tikriausiai nereikia aiškinti: apsukrūs žmonės reaguoja į laikmečio aktualijas ir stengiasi užtaisyti draudimų „spragas“.
Per TV teko matyti pasakojimą, kad mūsų tautiečiai, nors gyvena ir ne pačiais geriausiais laikais, vis dar išmeta nemažai nepanaudoto maisto atliekų. Didžiųjų miestų gyventojai raginami tokį maistą atnešti į atitinkamas įstaigas, kurios užsiima maisto dalijimu skurdžiau gyvenantiems žmonėms. O kur tokį maistą dėti mažeikiškiams? Dabar vienintelė praktika – palikti jį prie atliekų konteinerių, bet tai nerekomenduotina. Pirma, higienos sumetimais, antra, juo dažniausiai pasinaudoja beglobiai gyvūnai ar tie patys varniniai paukščiai – konteineriai jiems yra viena geriausių maitinimosi vietų.
Gal ateityje ir mūsų mieste atsiras koks nors tokio maisto surinkimo, paskirstymo punktas? Tada tereikėtų tik vieno – mūsų miestiečių sąmoningumo ir pastangų nenueinant lengviausiu keliu…
Beje, mačiau TV reportažą iš Krekenavos: ten tikinčiuosius ganantis kunigas mėgsta įvairias naujoves, tad sugalvojo, kaip palengvinti norinčiųjų mišių metu bažnyčiai paaukoti pinigėlių naštą – neturintiesiems grynųjų gali būti pasiūlytas aparatas, nuskaitantis banko korteles, – suspaudai mygtukus ir norėta suma pereina į Dievo namų sąskaitą – patogu ir paprasta.
Užtat kiek aukoti, jau sudėtingesnis klausimas. Vis pagalvoju, kad bažnyčiose turėtų būti kažkokia informacija, kiek ir už kokią paslaugą reikia aukoti. Dabar žmonėms tenka sukti galvas, kiek tų pinigėlių duoti. Esant konkretiems įkainiams, jokių galvosūkių neliks: jei kas pageidauja, gali aukoti ir daugiau – niekas nedraudžia. O jei kas neturėtų reikiamos sumos, manau, yra galimybė susitarti…
Prieš akis – dar vienas savaitgalis, tad išnaudokite jį turiningai ir išmintingai. Tikėkimės, kad orai tam bus palankūs. To ir linkiu.
