Laikykim kumščius už Lietuvą!

Šisbeitauskas

Ši savaitė prasidėjo nuo antradienio. Bent jau man. Pirmadienį galvoje dar plaukiojo savaitgalio įspūdžiai – Žemaitijos regiono baikerių sezono atidarymas, kurio metu po Mažeikius burzgaliojo daugybė motociklininkų – kažin, ar tiek jų mūsų mieste vienu metu yra buvę? Bandžiau juos pravažiuojančius skaičiuoti: pasisekė tai padaryti iki įdomaus skaičiaus – 333. Paskui buvo dar kažkiek, o kai pamačiau aikštelėje kažkodėl apie miestą nevažiavusių dar beveik dvidešimt, drąsiai galiu pasakyti, kad motociklininkų tą šeštadienį buvo trys su puse šimto ir dar daugiau.
Sekmadienį su draugais ir giminėmis atidarėme, kaip mes vadiname, vasaros sezoną – pasisėdėjome ir išsikepėme šašlykų – koks piknikas be jų?
Tikriausiai daugelis prisimena, kad seniau parkuose ir kitokiose pramogų vietose vasaros sezonas prasidėdavo nuo gegužės pradžios: taip kažkada buvo ir Mažeikiuose, kai nuo gegužės 1-osios parke pradėdavo veikti karuselės, žmonės supdavosi sūpynėse. Karuselių žvėrys „išsivaikščiojo“ po mažeikiškių sodybas, sūpynės kažkaip sunyko pačios – matyt, išvažiavo į metalo laužo supirktuves… Nuo gegužės pradžios pradėdavo veikti ir miestų fontanai – Mažeikiuose jų, tiesa, buvo nedaug – pamenu tik vieną. Dabar jų yra, berods, keturi, bet kol kas nė vienas nieko netaško. Kiek suprantu, kažkas panašaus į fontaną pastatyta ir prie geležinkelio stoties – kažkada čia buvusio kito fontano vietoje. Prisimenu, kad praėjusį sezoną su miesto fontanais buvo tragedija – tai jie veikė, tai ne. Negi šitaip bus ir šiais metais? Tai kam juos išvis reikėjo statyti, rengti pompastiškus pristatymus, jei po kelerių metų iš jų likusios tik vaikų žaidimų aikštelės… Ir dar kažkokios nepatikimos, pavojingos…
Grįžkim prie pirmadienio, kuris buvo be didesnių ir įsimintinų įvykių: prisimenu, kad buvo šilta ir pirmą kartą į darbą išėjau trumparankoviais marškinėliais. Teko pasigailėti, nes darbo kabinete, kurio langai atsigręžę į vakarų pusę, megztinis būtų labai pravertęs.
Antradienį iš pat ryto sukau galvą – imti megztinį ar ne? Pasiėmiau ir nepasigailėjau – keletą kartų jo prireikė. Išėjus iš namų, pirmoji mintis buvo – kaip ten su tais didžiaisiais prekybos centrais, kuriuos iš pat ryto reikėjo boikotuoti, t. y. neiti ten apsipirkti. IR KĄ JŪS MANOT? Prie dar neatidarytos vienos didelės parduotuvės durų jau stovėjo kelios bobutės. Še tau ir akcija!
Bandau įsivaizduoti, kas prie „Maximos“ ir joje dėsis šiandien, kai jau nuo antradienio šis prekybos centras išleido leidinuką su tos dienos akcinių prekių lietumi.
Antradienio vakarą kultūros centre žiūrėjau spektaklį. Per pirmąją jo dalį galvojau, apie ką jis ir ką aš čia veikiu? Pasibaigus šiai daliai, galvoje vis sukosi mintis iš serijos – „kur mano rankinė ir kur aš čia pataikiau?“ Ir tikrai galvojau išeiti, bet kolegė patarė neskubėti ir pasilikti. Ir tikrai – antroji dalis man labai patiko, o iš žiūrovų reakcijos spektaklio metu ir jam pasibaigus supratau, kad patiko ir jiems. Tada apsidžiaugiau, kad neskubėjau į namus ir pasilikau. Gaila tų, kurie iš salės išėjo net nepasibaigus spektaklio pirmajai daliai ir tų, kurie negrįžo po pertraukos.
O vėlų tos dienos vakarą prasidėjo ilgai laukta „Eurovizija“. Prisipažinsiu – iki galo nepažiūrėjau, nes užmigau, bet kiek mačiau, mūsų Donatui yra gana stiprių konkurentų.
„Eurovizijoje“ man nepatinka tai, kad kasmet viešoje erdvėje teigiama, kad esą mūsų atlikėjams pranašaujamas labai aukštas įvertinimas, tačiau realybė būna kiek kitokia.
Šį kartą realybė puiki. Bent jau kol kas, nes mūsų atlikėjas pateko į konkurso finalą. Žiūrint Donato pasirodymą, kilo įvairiausių minčių, bet bendras vaizdas vis dėlto buvo geras – ta naujoji dainininko šukuosena, dėl kurios kilo daug įvairiausių diskusijų, nesutrukdė. Tik tas garsusis triukas – Donato šuolis kažkaip paskendo šviesų ir efektų jūroje. Šįvakar jį reikėtų kažkaip užakcentuoti, išryškinti. Aišku, nesu koks tų dalykų specialistas, bet man taip pasirodė. Tad šį vakarą sėskim prie „telikų“ tvirtai suspaudę kumščius – ne špygas, nes tada jas ir gausime.
Tą patį ketvirtadienio vakarą, tik anksčiau, buvau modernaus šokio ansamblio „Niuansas“ koncerte. Tai puikus pusantros valandos trukęs koncertas, jei ne vienas bet… Už nugaros sėdėjo jaunuolių porelė, kuri visų pasirodymų metu kalbėjo, garsiai komentavo šokius ir šokėjus, netgi šokių vadovų pasisakymus įteikiant Choreografijos mokyklą baigusiems absolventams diplomus. Nesinorėjo gadintis nuotaikos nei sau, nei aplinkiniams – pagalvojau, kad čia ne koks rimtas spektaklis ar koncertas, tad tegu jaunimas jaučiasi laisvai. Nežinau, ar ta porelė skaitys šias eilutes, bet jiems patarčiau – jei jau į koncertą atėjote pasikalbėti, atsisėskite kur nors nuošalyje, kad netrukdytumėte aplinkiniams.
Bet visa tai tik nemalonios smulkmenos, o tikrą malonumą patirsime šį vakarą, laukdami Donato pasirodymo „Eurovizijoje“, – kad ir kaip ten jam sektųsi, visas koncertas turėtų būti puikus reginys. Ir labai gaila, kad negalime palaikyti saviškių balsuodami. Gero vakaro!
sisbeitauskas@santarve.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*