Laiškas Tikintiesiems pradedant gavėnią

Telšių vyskupas Jonas Boruta. Nuotrauka iš „XXI amžiaus“ archyvo

Mieli Broliai ir Seserys Kristuje, pradedame gavėnią, ruošdamiesi 2013 metais žengti į Žemaičių krikšto 600 metų Jubiliejų, kurį švęsime 2013–2017 metais.
Mūsų visų pagrindinis uždavinys laukiant ir švenčiant šį Jubiliejų – tai įsimąstyti, įsigilinti į tai, ką mūsų protėviai, o per juos – mes, gavome per krikštą – kokiomis Dievo malonėmis bei šviesa buvome apdovanoti, į kokį gyvenimą šioje žemėje buvome pakviesti ir kokio amžinojo gyvenimo viltimi esame paguosti ir sustiprinti.
Tokiam apmąstymui mus kviečia ir popiežius Benediktas XVI, paskelbdamas 2012 (nuo rudens) – 2013 (iki Advento) metus Tikėjimo metais.
Jų turinys – tikėjimo dovanos apmąstymas, jos atradimas iš naujo kiekvieno sau kaip gyvenimo kelionės svarbiausios gairės.
Popiežius ir šių metų Gavėnios laiške viso pasaulio tikintiesiems krikščionims siūlo atsiverti Naujajai, pakartotinei Evangelizacijai – pakartotinai visa širdimi priimti Kristaus Evangeliją, asmeniškai atsinaujinant, ir imtis nukrikščionėjusios mūsų laikų visuomenės evangelizacijos.

Mieli Broliai, Seserys, pateikiu Jūsų dėmesingam apmąstymui Popiežiaus Gavėnios laiško santrauką. Ne tik kartą gavėnios pradžioje jos pasiklausykime, bet ir nuolat gavėnios dienų tėkmėje grįžkime prie šių Šventojo Tėvo minčių, dažnai jas apmąstykime, pagal šį Popiežiaus laišką atlikime savo asmeninį sąžinės tyrimą, ruošdamiesi priešvelykinei išpažinčiai. Tuo tikslu prašau Jūsų kunigų kas sekmadienį kiekvienų šv. Mišių pradžioje paskaityti Popiežiaus laiško santrauką, kurią čia pateikiu.
„Tema šių metų gavėniai Šventasis Tėvas pasiūlė šv. Pauliaus laiško žydams žodžius: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“ (Žyd 10,24).
Didysis artimo meilės įsakymas mus įpareigoja būti atsakingus už kitus žmones, kurie, kaip ir mes, yra Dievo kūriniai ir vaikai, – rašo Popiežius ir pabrėžia, kad dalijimasis tuo pačiu žmogiškumu, o daugeliu atvejų – taip pat ir tuo pačiu tikėjimu, turi mus skatinti matyti kitame žmoguje save patį, kurį Viešpats be galo myli. Jei šitaip broliškai žiūrėsime į kitą žmogų, mūsų širdis savaime bus kupina solidarumo ir teisingumo, gailestingumo ir atjautos.
„Sergėti kitus, reiškia, rūpintis ir dvasine jų gerove. Čia norėčiau, – rašo popiežius Benediktas, – atkreipti dėmesį į šiandien dažnai užmirštamą krikščioniško gyvenimo aspektą: į brolišką įspėjimą. Šiandien, kalbant apie artimo meilę, labai daug dėmesio skiriama fizinei ir materialinei žmogaus gerovei, o atsakomybė už dvasinę gerovę nutylima. Pirmųjų amžių Bažnyčioje taip nebuvo. Taip pat ir šiandien kiekviena brandi bendruomenė turėtų rūpintis ne tik brolių materialiais poreikiais, bet ir sielų išganymu. Blogio akivaizdoje tylėti negalima. Žinoma, krikščioniškas broliškas įspėjimas niekada neturi reikšti smerkimo ar kaltinimo, bet visada turi vadovautis meile ir tikru rūpesčiu to brolio ar sesers pilnutine gerove, ne tik medžiagine, bet ir dvasine.
Viešpaties mokiniai, su juo susivieniję Eucharistijoje, gyvena tokioje bendrystėje, kokia vienija to paties kūno narius. O tai reiškia, – rašo popiežius Benediktas, – kad aš ir kitas žmogus vienas nuo kito priklausome, kad nuo kito žmogaus gyvenimo ir išganymo priklauso mano gyvenimas ir išganymas. Visi esame tarpusavy susieti. Ir nuodėmės, ir meilės darbai turi ir socialinę dimensiją. Bažnyčioje, mistiniame Kristaus kūne, visą laiką matome šitokį abipusiškumą: bendruomenė nepaliaudama atgailauja ir meldžia atleidimo už ją sudarančių žmonių nuodėmes, bet kartu ji ir visą laiką džiaugiasi savo narių dorybėmis bei artimo meilės liudijimu.
Apaštalo Pauliaus žodžiai „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus“ yra raginimas pamąstyti apie visuotinį pašaukimą į šventumą, apie dvasinę pažangą, apie troškimą siekti vis didesnių dalykų ir kaskart vaisingiau liudyti artimo meilę. Deja, – pastebi Šventasis Tėvas, – mus visada lydi ir pagunda būti drungniems, gesinti dvasią, neleisti į apyvartą talentų, kuriais Dievo buvome apdovanoti savo pačių ir kitų žmonių labui. Kiekvienas turime mums skirtą misiją Bažnyčios gerovei ir savo pačių išganymui; kiekvienas buvome apdovanoti visomis jai reikalingomis priemonėmis. Dvasinio gyvenimo mokytojai mus įspėja, kad tikėjimo kelyje arba žengiama pirmyn, arba grįžtama atgal.
Dabartinis pasaulis iš krikščionių laukia naujo meilės ir ištikimybės Viešpačiui liudijimo. Dėl to, – rašo Popiežius, – visi tejaučia pareigą lenktyniauti, liudydami tarpusavio meilę ir darydami gerus darbus. Ši pareiga tebūnie ypač aiškiai suvokiama per šią gavėnią, šiuo šventu ruošimosi Velykoms laiku.“
Šios Popiežiaus mintys teskamba per visą gavėnią mūsų širdyse ir sąžinėse!

O aš, kaip Jūsų Ganytojas, raginu šventai, su tinkamu susikaupimu praleisti gavėnios dienas.
Daugiau pasimelsdami, giliau apmąstydami tikėjimo dalykus, uoliai dalyvaudami trijų dienų gavėnios rekolekcijose, įsijungdami į kitas tradicines Žemaičių gavėnios apeigas – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimą bažnyčiose, kaimų bendruomenėse, kiekvienoje gausesnėje katalikiškoje šeimoje, Švč. Sakramento adoracijose giedant Graudžius verksmus. Neužmirškime kuo aktyviau įsijungti į artimo meilės darbus ne tik medžiaginei ir laikinajai, bet ir dvasinei bei amžinajai jų gerovei, kaip ragina Popiežius. Rūpestingai lydėkime savo vaikus ir vaikaičius į katechetines pamokėles parapijose, prašykime savo dvasios vadų – parapijų klebonų, kad jie suorganizuotų katechezės kursus ir vadinamuosius „Alfa“ kursus suaugusiesiems kiekvienoje parapijoje.
Kaip besiruošiantys Velyknaktį priimti krikštą paaugusieji ir suaugusieji dalyvauja intensyvioje įkrikščioninimo katechezėje, taip ir visi vaikystėje ar vėliau priėmę krikštą, žengdami į Žemaičių krikšto 600 metų Jubiliejų, tokią intensyvesnę katechezę (pakartotinį katechumenatą) rūpestingai pradėkime šios gavėnios metu! Džiugios, dvasiškai vaisingos tikėjimo kelionės šių metų gavėnioje linkiu kiekvienam iš Jūsų.

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ