Šisbeitauskas
Prieš akis – trys laisvos nuo oficialių darbų dienos. Kaip mes jas praleisim, labai priklausys nuo orų: vieni planuoja pasidarbuoti savo soduose, kiti ruošiasi aplankyti gimines, kur nors nuvažiuoti, pakeliauti, kai kas sako, kad tai puikus metas pasėdėti su meškere rankoje. Bet, kaip sakoma, – žmogaus planai, tai ne Dievo planai, ir jei mes ką planuojame, tai Dievas juokiasi. Gali atsitikti ir taip, kad sėdėsime namuose ir žiūrėsime televizorių ar skaitysime knygas. Žinoma, yra galimybė kur nors išvažiuoti, kažką aplankyti, bet viskas tik po stogu. Kita vertus, kaip kažkas yra pasakęs, nėra blogų orų, yra tik prasti drabužiai, bet kad ir kokius juos turėtum, tikriausiai nevaikštinėsi paupiais ir nesirausi sode po šlapią žemę.
Pernykščių lapų irgi nedeginsi – kas tai darė, jau seniai padarė. Tik senamiestyje gyvenantys giminaičiai stebėjosi, kad dabar su lapų deginimu ne taip lengva: kad ir gyveni nuosavame name, turi sodą, esi savo teritorijos šeimininkas, daryti čia gali ne viską. Tai pasakytina ir apie pernykščius lapus: kaip tas posakis – jei nori, apsikask pernykščiais lapais, bet jų deginti nevalia – ugniagesiai tai gali palaikyti gaisru, o pareigūnai – taisyklių pažeidimu.
Nuo gegužės 1-osios įsigalioja dar vienas draudimas – viešose vietose nepilnamečiai nebegalės rūkyti, jiems bus draudžiama net turėti cigarečių. Sprendimas geras, bet kas ir kokiu būdu jį įgyvendins, jaunuosius rūkalius sukontroliuos? Mokinukai traukia dūmą prie laiptinių, vaikšto su cigarete dantyse ir gatvėmis, rūko kur tik nori, tai negi prie kiekvieno po apsauginį pastatysi? Pabandyk ką nors pasakyti, sužinosi apie save ko nežinojęs, gal net susigėsi, kad toks netikęs esi… Skambinti pareigūnams? Kol jie pasirodys, rūkančių nepilnamečių nė išvaizdos nebeatsiminsi. Gerai tik viena – išleidus tokį įstatymą, vienas kitas vis tiek bijos viešai dūmą traukti. Ir tai gerai.
Bet ir vėl, prisimenu draudimą rugsėjo pirmąją nepardavinėti alkoholio. Ir kas iš to išėjo? Dabar gal rūkys labiau pasislėpę, bet vis tiek rūkys. Ir kol kioskininkės pardavinės nepilnamečiams cigaretes ar jų nupirks suaugusieji, nieko gero iš to nebus – visi matėm, kaip jaunuoliai laisvai nusiperka jiems draudžiamų prekių vos ne kiekvienoje degalinėje.
Kai kas stebisi dėl praėjusį savaitgalį vykusios visuotinės švarinimosi akcijos „Darom“ vykdymo laiko: ji turėjusi vykti balandžio 25 dieną – taip visur buvo skelbta. Skeptikai burbėjo, kad tą dieną niekur jokių dirbančių talkininkų nebuvę matyti, esą, ar tik ta akcija organizuojama ne dėl paukštuko kažkieno popieriuose. Manau, kad tokie teiginiai nepagrįsti. Šios akcijos tikslas yra sutvarkyti mūsų gyvenamąją aplinką: nuo šiukšlių išvaduoti miestą, už arba šalia jo esančias poilsiavietes, pakeles, pamiškes, kitas vietas, kurias lanko žmonės. Ir koks skirtumas, kada jos bus tvarkomos – prieš ar po paskelbtos oficialios tvarkymosi dienos? Mažeikiuose, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, tvarkytis buvo galima visą savaitę iki akcijos dienos. Ir, kiek žinau, kas buvo planuota sutvarkyti, tas ir padaryta. Tie skeptikai, matyt, dar prisimena laikus, kai balandžio 22 dieną proletariato vado gimtadienio proga buvo organizuojamos lenininės talkos. Bet juk nuo to laiko praėjo daugybė metų, pagaliau jau ir kitas amžius, daug kas pasikeitė. Ne tik pinigai.
Šios savaitės dar tebuvo tik kelios dienos, bet ir jos suspėjo įstrigti į atmintį: „Santarvės“ žurnalistai džiaugėsi, kad keletą mėnesių prie jų pastato ištisas dienas sienas drebinusi technika pagaliau dingo iš jų akiračio ir tikisi, tad greitai ji čia nebegrįš, nes kaimyninio namo kiemas pagaliau išasfaltuotas.
Dar įsiminiau vieno pažįstamo pasakojimą, kai jam šios savaitės pradžioje teko neakivaizdžiai susidurti su savo darbą labai mylinčia ponia ar panele, kuri telefonu primygtinai norėjo paaiškinti, kaip ji daug ir reikšmingai dirba. Skambino žmogui tiek į darbą, tiek ir po darbo. Iš tos moteriškės kalbos bičiulis suprato, kad ji savaip vertina kai kuriuos aplinkinius – laiko juos kvailiais, psichikos ligoniais, o tas diagnozes nustato net telefonu. Mano pažįstamam atrodo keista, kad tokių stebuklingų galių turintis žmogus dirba paprastą žemišką darbą, o ne užsiiminėja magija ar kitokiais neįprastais dalykais… Man asmeniškai tokių žmonių gaila: kiek jie aplink turi nemėgstamų, neva negerų žmonių ir sugeba įžvelgti tik jų neigiamas puses. Nežinau, kiek tokie žmonės, kurie visur įžvelgia tik negatyvą, turi „priešų“, ko gero, ir jiems patiems sunku gyventi.
Šis ilgesnis savaitgalis baigsis gražia pavasario švente – Motinos diena. Per televiziją mačiau, kad žmonės bėdojo – esą prieš šią šventę labai subrango gėlės, kuriomis puošiami Anapilin išėjusių mūsų brangiausių žmonių kapai. Prekybininkai dievagojasi, kad viskas pabrango, ne išimtis ir gėlės. Mažeikiuose prie vienos gėlių parduotuvės mačiau, kad populiariausios kapų gėlės našlaitės kainuoja septyniasdešimt euro centų – taigi, vos ne pustrečio lito! Tikrai – tokių brangių tų gėlių niekada nėra buvę: mano pažįstama, pirkusi gėles tiesiai iš jų augintojo rankų, mokėjo visa dvidešimčia euro centų mažiau. Tad parduotuvėse jos iš tiesų brangesnės.
Kad ir kaip ten būtų, pagerbkime mirusiuosius, bet nepamirškim ir gyvųjų. Kol dar turim mamas greta, branginkim jas ir mylėkim – bet koks gėlės žiedas ir vaikų šypsenos yra laukiamos. Tad su jūsų diena, mielos Mamos!
sisbeitauskas@santarve.lt
