Lietuvos ekonomikos iššūkiams spręsti reikalingi neatidėliotini sprendimai

Europos Komisija (toliau – EK) pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema. Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus. EK ataskaitoje prognozuojama, kad darbo užmokestis toliau didės sparčiau nei našumas, nes išliks žemas absoliutus darbo užmokesčio lygis ir įtampa darbo rinkoje. Todėl konkurencingumui išlaikyti bus labai svarbu didinti našumą. Žiniomis grindžiamai veiklai vykdyti reikės kelti darbo jėgos kvalifikaciją ir pasitelkti daugiau šiuolaikinių technologijų bei inovacijų, ypač privačiajame sektoriuje. Tačiau siekiant našumo didinimo ir naujų technologijų diegimo yra būtina kvalifikuota darbo jėga, kurios trūkumas yra jaučiamas.
Verslas jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo – darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą. Siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą.
EK pažymi, kad Lietuvos švietimo sistema yra nepakankamai efektyvi ir nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius. Darbuotojų žinios ir įgūdžiai ne visada atitinka darbdavių poreikius, nors Lietuvos aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų dalis yra viena didžiausių ES. O dėl mažų atlyginimų ir ribotų kvalifikacijos kėlimo galimybių mokytojo profesija nėra patraukli. Verslas daug metų bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Iki šiol yra vilkinama švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra.
Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose, turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir technologinį pramonės atsinaujinimą, glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Modernizuodami tradicines pramonės šakas bei rinkai pateikdami inovatyvius produktus, galėsime kelti šalies įmonių konkurencingumą ir didinti ekonomikos augimą.
Neturime pamiršti, kad 2020 metais 90-čiai procentų darbo vietų bus reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, todėl tam turi ruoštis ne tik verslas, bet ir Vyriausybė. Būtina užtikrinti žmonių socialinį saugumą ir jų perkvalifikavimą, socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Todėl jau dabar ne tik valstybiniu, bet ir ES lygmeniu turime galvoti apie racionalų darbo rinkos reguliavimą ir jos lankstumą, mokestinės sistemos optimizavimą.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Viešųjų išlaidų MTEP efektyvumas tebėra mažas, o įmonės ir mokslo bendruomenė vis dar mažai bendradarbiauja. Esama kliūčių viešųjų mokslinių tyrimų srityje, dėl kurių viešųjų investicijų į MTEP grąžos lygis yra žemas. Fragmentiškas mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei valdymas lemia neefektyvumą ir trukdo įmonėms visapusiškai pasinaudoti įvairiomis paramos schemomis. Tolesnė pažanga pertvarkant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus organizavimą ir finansavimą turėtų padėti geriau panaudoti turimus išteklius.
Verslas yra labai suinteresuotas glaudesniu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. Juolab kad EK gegužės mėnesį paskelbs pasiūlymą dėl po 2020 m. būsiančios daugiametės finansinės perspektyvos 7 ateinantiems metams, numatys inovacijų ir technologijų telkimo ir stiprinimo instrumentus. Lietuvos mokslui atsivers puikios galimybės kartu su įmonėmis teikti paraiškas pritaikomojo mokslo projektams, bet tam reikia ruoštis jau dabar. Dar turime šiek tiek laiko priimti sprendimus, padėsiančius sustiprinti mokslo ir verslo sąsajas, o visiems gerai žinomas MTEP (Užsakomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) trumpinys pagaliau turi užsipildyti rimtu turiniu bei numatytoms proveržio sritims turėtume koncentruoti ir lėšas. Sveikintina, kad EK atkreipė dėmesį į Lietuvos sveikatos priežiūros rezultatus, kurie, pasak EK ataskaitos, tebėra palyginti prasti, todėl darbo jėgos našumas yra mažesnis. Padėtį dar blogina žemas investicijų į sveikatos priežiūrą lygis bei lėtos reformos. Sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, pagaliau turime į sveikatos sistemą ir jos būtinas reformas pažvelgti kaip į sveikatos ekonomiką, nes sveikata daro didelę įtaką ekonomikos pažangai.
Norint išspręsti EK ataskaitoje įvardintas problemas, reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės pajėgs, jeigu investuos į technologinį atnaujinimą. Valstybėje jau seniai yra reikalingi radikalūs pokyčiai ir juos būtina įgyvendinti iki 2020 m., kad būtų užtikrinta tvari valstybės plėtra, didėtų konkurencingumas, augtų ekonomika.
Robertas DARGIS,
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas